Organizuojant ligonių slaugymą namuose, būtina koordinacija

Panevėžio apskrities viršininko administracijoje vyko apskritojo stalo diskusija “Slauga namuose: ko galime sulaukti?”  Apskrities gydytoja Raimonda Ulianskienė sukvietė Panevėžio teritorinės ligonių kasos, miesto Savivaldybės administracijos Socialinės paramos centro, Panevėžio kolegijos, VšĮ Integruotų sveikatos paslaugų centro atstovus, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Panevėžio miesto komiteto, Panevėžio vyskupijos “Caritas”, Panevėžio vyskupijos Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovus. Diskusijos tikslas – aptarti slaugos namuose poreikius bei galimybes, atkreipti visuomenės ir specialistų dėmesį į dėl slaugos kylančias problemas.

Vykdomos dvi programos

Pradėjusi susitikimą apskrities gydytoja R.Ulianskienė pirmiausia supažindino visus su esama situacija šioje srityje: apibendrino sergančiųjų ūmiomis, lėtinėmis ligomis, sveikstančiųjų bei sunkių ligonių slaugymo ypatumus, priminė, kad mieste teikiamos slaugos ir socialinės paslaugos socialinės rizikos žmonių grupėms, paliatyvios priežiūros paslaugos sunkia nepagydoma liga sergantiems asmenims ir jų artimiesiems ir siūlė, kaip būtų galima pagerinti slaugą namuose.

Pasak gydytojos, slaugos namuose paslaugų plėtra yra vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetų, todėl Panevėžio apskrities viršininko administracija, suprasdama slaugos svarbą, parengė dvi programas, jos miesto Savivaldybėje vykdomas jau nuo 2002 metų.

Tarp aktualiausių namuose teikiamų slaugos paslaugų medikė paminėjo psichikos sveikatos, vaikų slaugą, kineziterapiją, ergoterapiją, bendrosios praktikos slaugą, pabrėžė, jog kai kuriems slaugomiesiems labai praverstų dietologų konsultacija ir priežiūra. Norint, anot apskrities gydytojos, kad bendruomenės slaugytojos, kurios pagal rekomendacijas 2/3 savo darbo dienos turėtų praleisti lankydamos pacientus namuose, kokybiškai atliktų savo darbą, viena slaugytoja, dirbdama sveikatos priežiūros įstaigoje kartu su bendrosios praktikos gydytoju, turėtų aptarnauti ne daugiau kaip 1500 gyventojų. Deja, pas bendrosios praktikos gydytojus paprastai būna prisirašę iki 2500 gyventojų.

Reikalingi mokymai

R.Ulianskienės tvirtinimu, sunkius ligonius bei mirštančiuosius dažniausiai slaugo artimieji. Turimais duomenimis, net 40 proc. tokių ligonių yra artimųjų globoje. Kadangi sergančiųjų namiškiai nėra profesionaliai pasirengę slaugai, jiems kyla daugybė problemų, o neretai ir patys artimieji patiria stresą, nukenčia jų sveikata ir darbingumas.

Kad būtų galima pagerinti slaugą namuose, ne tik ligoniai, bet ir jų artimieji, pasak medikės, turėtų sulaukti realios pagalbos. Tai padaryti, R.Ulianskienės teigimu, būtų galima užtikrinant slaugos paslaugų finansavimą iš teritorinių ligonių kasų, didinant paslaugų teikėjų skaičių bei paslaugų įvairovę, konkurenciją, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, užtikrinant paslaugų tęstinumą, sudarant ilgalaikes finansavimo sutartis su savivaldybėmis ir būtinai skatinant savanorių darbą bei rengiant jų mokymus.

Būtina apibrėžti funkcijas

Apie tai, kokį darbą dirba slaugos srityje, trumpai papasakojo VšĮ Integruotų sveikatos paslaugų centro direktorė Daiva Antanavičienė, Panevėžio vyskupijos “Carito” vadovė Gražina Kacevičienė, Raudonojo Kryžiaus draugijos Panevėžio miesto komiteto sekretorė Vanda Tamulevičienė ir kiti pakviestieji. Diskutavusieji padarė išvadas, jog daugeliui slaugomųjų labai reikalingas paprasčiausias bendravimas. Neatmesta ir tai, jog gali būti tokia situacija, kad vienus žmones lanko kelių organizacijų atstovai, o kiti yra visiškai nelankomi. Kad to nebūtų, buvo siūloma tinkamai koordinuoti slaugos paslaugas, nevyriausybinėms organizacijoms ir kitoms institucijoms dažniau susėsti prie bendro stalo ir aptarti, kas ką gali atlikti. Be to, būtina apibrėžti, ką gali atlikti tik medicininį išsilavinimą turintis slaugytojas, o ką – savanoris.

Visus, kurie pageidavo savanoriams tobulinimosi kursų, Panevėžio kolegijos dėstytoja gydytoja Ramunė Palinauskienė kvietė kreiptis į kolegiją. Medikė sakė bandžiusi organizuoti ligonių artimiesiems tokius mokymus, tačiau į juos kažkodėl, anot R.Palinauskienės, žmonės nesusirinko. Mokymų organizavimu žadėjo pasirūpinti ir R.Ulianskienė.

Siųstieji iš Darbo biržos yra našta

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos centro direktorė Zita Sargautienė sakė įsitikinusi, kad panevėžiečiai dar nėra pripratę prie mokamų paslaugų – jie nori, kad paslaugos būtų nemokamos, nors ir turi galimybę už jas susimokėti. Centro direktorės tvirtinimu, nuo šių metų liepos 1 d. turėtų keistis paslaugų teikimo tvarka: bus išaiškinta, kurias paslaugas galės teikti nevyriausybinės organizacijos, kurias – kitos institucijos. Z.Sargautienė pabrėžė, jog miesto Socialinės paramos centras nesieks teikti medicininių paslaugų, jas geriau pirks.

Centro vadovė apgailestavo, jog tik vienintelis Panevėžys Lietuvoje turi patvirtinęs netobulą socialinių paslaugų teikimo tvarką, pagal kurią paslaugas teikia tik 5 etatiniai Socialinės paramos centro darbuotojai, o kiti yra samdomi iš Darbo biržos. Centrui tai, kaip teigia specialistė, didžiulė našta ir problema, nes specialiai nepamokyti bedarbiai tinkamai neatlieka paskirto darbo, jais skundžiasi lankomieji. Organizuoti tokiems žmonėms specialių slaugos mokymų neapsimoka dėl paprastos priežasties – jie trumpai dirba.

Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com