Po ramesnės vasaros į rudenį investuotojai įžengė būdami geresnės nuotaikos nei įprastai. Ne be priežasties.
Nors rugsėjis finansų rinkoms tradiciškai būna prasčiausias metų mėnuo, atrodo, kad šį kartą taisyklė nepasitvirtino. JAV ir Europos akcijų indeksai po nedidelių vasaros svyravimų toliau kopė į viršų, obligacijos pigo jų pajamingumui nuosaikiai didėjant, o populiariausia investicija ekonomikos sunkmečiu buvęs auksas pratęsė jau antrus metus trunkančią nesėkmių seriją.
Išvardyti pokyčiai minėtose trijose srityse pasirinkti neatsitiktinai, nes jie daugmaž atspindi bendrą pasaulio ekonomikos būklę. Visų pirma, toliau pingantis auksas rodo, kad neišsipildė juodžiausias scenarijus, kai kurių ekonomikos analitikų sietas su monetariniu skatinimu ir jo sukelta hiperinfliacija. Nors tiek JAV, tiek Europoje vykdyta plataus masto kiekybinio ekonomikos stimuliavimo programų, infliacija išliko nuosaikaus lygio, todėl aukso kaip apsidraudimo priemonės aktualumas gerokai sumenko.
Auksas pradėjo pigti nuo 2011-ųjų vasaros ir dabar jo kaina mažesnė daugiau kaip trečdaliu. Vien nuo šių metų pradžios jis atpigo daugiau nei 21 proc., o šią vasarą nemažos dalies aukso atsargų atsikratė tokie žinomi investuotojai kaip George’as Sorosas ir Johnas Paulsonas.
Kaip pabrėžė bendrovės „Synergy Finance“ fondų valdytojas Lukas Macijauskas, per pastarąjį dešimtmetį aukso kainos korekcijos tęsdavosi iki 20 mėnesių, bet pastaroji trunka jau daugiau kaip dvejus metus. Bet, anot jo, tai ne riba, nes ilgiausia istorijoje aukso kainos korekcija tęsėsi net 26 metus.
Tam tikras persilaužimas šią vasarą įvyko ir obligacijų rinkoje pradėjus po truputį didėti jų pajamingumui. Šį pokytį paskatino investuotojų lūkesčiai dėl netolimoje ateityje galinčių didėti centrinių bankų palūkanų ir toliau intensyvėjanti didžioji rotacija, t. y. pinigų judėjimas į rizikingesnes turto klases. Be to, šiemet pirmą kartą po penkerių metų pertraukos vidutinė grąža iš akcijų pralenkė 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų grąžą. Tai dar vienas rodiklis, kad situacija finansų rinkose tampa normali, o investuotojai atgauna apetitą rizikai.
Kaip jau minėta, po neramesnės vasaros, nuo rugsėjo pradžios išsivysčiusių rinkų akcijų indeksai kilo į viršų. JAV investicijų banko „Citigroup“ analitikai pateikė iš pirmo žvilgsnio itin drąsią prognozę: nors šiais metais jau pasiektas 16 proc. prieaugis, JAV akcijų indeksai iki metų pabaigos dar gali pasistiebti apie 12 proc. Tokia drąsi prognozė ne visai be pagrindo.
Kai gegužę Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovas Benas Bernanke užsiminė, kad monetarinis JAV ekonomikos skatinimas gali būti pradėtas riboti dar iki šių metų pabaigos, akcijų rinkos į tai reagavo ir nubraukė pastarųjų dviejų mėnesių prieaugio rezultatus.
Tačiau rugsėjo pabaigoje FED kiek netikėtai pareiškė, kad ekonomikos skatinimo apimties kol kas nemažina ir laukia tvaresnių ekonomikos stiprumo požymių. Kaip taikliai pabrėžė „Swedbank“ Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas, FED su finansų rinkomis elgiasi kaip su išpaikintu vaiku, kuriam, nenustojant reikalauti daugiau saldainių, juos dosniai dalija.
Nors JAV ekonomika yra geros formos (pavyzdžiui, JAV darbo rinkoje niekada nebuvo tiek dirbančių nuo pat 2007 m.), pagrindiniu FED tikslu, M. Ignoto teigimu, lieka siekis sukurti turto efektą, kuris susideda iš dviejų dalykų: augančių akcijų kainų ir didėjančios nekilnojamojo turto vertės. Būtent turto efektas gali paskatinti amerikiečius toliau didinti vartojimo apimtį.
Be to, gali būti, kad kadencijai artėjant prie pabaigos B. Bernanke galvosūkį dėl skatinimo apimties mažinimo ruošiasi palikti būsimam vadovui, kuris šias pareigas turėtų perimti kitų metų pradžioje.
Tiesa, kaip visada, analitikai įžvelgia ir kelis įspėjamuosius signalus. Vienas jų, lėčiau augantis JAV įmonių pelningumas, rodo, kad akcijos yra pakankamai įvertintos ir toliau sparčiai jų kainoms augti reikia didesnio stimulo. Antra, JAV politikai vėl iki šių metų pabaigos turėtų susitarti dėl valstybės skolos limito padidinimo, o reakcija į politines diskusijas gali būti sutikta neigiamai. Trečia, nors ir sumažėjusi, tačiau neišnykusi tarptautinio konflikto Sirijoje galimybė galėtų išprovokuoti naftos kainų augimą – tai vėl neigiamai paveiktų investuotojų nuotaikas. Kita vertus, faktą, kad finansų rinkose ne viskas tapoma rožinėmis spalvomis, reikėtų laikyti gana sveikos situacijos ženklu.
