Mokestinės lengvatos bus stumiamos naujajame Seime.
Seimas iš gausybės siūlytų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų paliko svarstyti tik dvi – spaudai bei viešajam transportui. Opozicija toliau įtikinėja, kad ekonomikos augimui tokių mokestinių lengvatų nepakanka, jų reikėtų kur kas daugiau.
PVM lengvata spaudai, Seimui pateikta prezidentės Dalios Grybauskaitės, greičiausiai sulauks tiek opozicijos, tiek valdančiųjų palaikymo. Lengvata viešajam transportui kelią skinsis kur kas sunkiau – anot finansų ministrės Ingridos Šimonytės, viešojo transporto sektoriaus problemų mažesnis PVM neišspręs.
Į siūlomų PVM lengvatų sąrašą buvo įtraukta ir daugiau prekių – pradedant įvairiais maisto produktais ir baigiant dviratininkų šalmais bei vaikiškomis automobilių kėdutėmis. Premjero Andriaus Kubilius argumentas prieš papildomas lengvatas – jos kasmet šalies biudžetui atneštų 1 mlrd. litų siekiančių nuostolių. Šiuo klausimu kategoriški ir konservatorių partneriai valdančiojoje koalicijoje liberalai. Algis Čaplikas, Libralų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas, aiškino pasisakantis už PVM tarifo mažinimą, tačiau ne lengvatas: „Kodėl kiaulių augintojas turėtų būti aukščiau auginančio daržoves? PVM lengvatos yra finansinė valdžios parama. Tokia nelygybė man yra nepriimtina. Taikant lengvatas atskirai, jos jokios naudos neduoda – laimi tik verslas.“
A. Čaplikas priminė metus galiojusią lengvatą viešbučių paslaugoms: „Buvo teigiama, jog dėl to sumažės kainos, tačiau taip nebuvo. Tai ką tai reiškia – iš lengvatos išlošia tik verslininkai.“
Kęstutis Glaveckas, Liberalų sąjūdžio atstovas, partijos interneto svetainėje paskelbtoje PVM lengvatų kritikoje taip pat teigė, jog mokestinės nuolaidos tam tikriems ūkio sektoriams tik padidina bendrovių pelną, tačiau neturi didelio teigiamo poveikio vartotojams.
Skinsis kelią po rinkimų
Socialdemokratų frakcijos Seime nariai pastaruoju metu buvo įregistravę nemažai PVM lengvatų, tačiau šiandien partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, jog palaikys tik kelias mokestines lengvatas – šaldytai ir šviežiai mėsai bei viešbučiams.
A. Butkevičius aiškino, jog einant į rinkimus partija akcentuos ne PVM lengvatas, o žemės ūkio skatinimo politiką: „Nuo 2014 m. bus skiriama nauja Europos Sąjungos parama žemės ūkiui, leisianti šaliai savarankiškiau spręsti, kurią sritį remti. Tokiu būdu, papildomomis pinigų injekcijomis, būtų galima paskatinti augalininkystę bei gyvulininkystę. Šiuo atveju nereikėtų ir PVM lengvatų.“
Tačiau socialdemokratų rinkiminėje programoje yra numatytas mažesnis PVM gausesniam ratui produktų: viešojo transporto paslaugoms, įvairiems maisto produktams, kūrėjų intelektualinei veiklai.
Už panašias lengvatas pasisako ir „Tvarkos ir teisingumo“ partija. „Tvarkiečių“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis teigė, jog būsimojoje Seimo kadencijoje nepamirš siūlymo taikyti mažesnį PVM būtiniausiems maisto produktams. Anot jo, šioje situacijoje reikėtų atsižvelgti į aplinkinių šalių situaciją, konkrečiai – Lenkiją: „Mes dabar maitiname kaimynės ūkininkus, o mūsiškiai priversti kentėti. Prieš sprendžiant apie mažesnį PVM konkrečioms maisto produktų grupėms, reikėtų įvertinti, kokios sąlygos suteikiamos jų gamintojams kaimyninėse šalyse.“
V. Mazuronis įsitikinęs dėl vieno – mokestinės lengvatos ekologiškiems maisto produktams nesiūlys, nes, anot jo, tai nėra pirmo būtinumo prekės.
Panašiai mąsto ir Vytautas Gapšys, Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas. Jo nuomone, PVM lengvata turėtų būti suteikiama šalyje gaminamiems produktams, kurie rinkoje konkuruoja ir su kitų užsienio šalių produkcija. „PVM lengvatos turėtų sudaryti konkurencingas sąlygas maisto produktų, kitų būtiniausių produktų gamintojams. Tačiau nepasisakysime už lengvatą viešbučiams.“
Neaišku, kaip
Valdančiųjų atstovas A. Čaplikas teigė, jog opozicijos siekiai įsiūlyti PVM lengvatas – tik priešrinkiminės manipuliacijos rinkėjų simpatijomis: „Kalbos dėl lengvatų prieš rinkimus – seni opozicijos triukai. Tačiau atėjus į valdžią viskas apsiverčia – kai turi suvaldyti biudžetą, išlaidauti nebeišeina.“
Kalbinti opozicijos atstovai nesutiko, jog jų siūlomos PVM lengvatos pridarytų tik finansinių nuostolių – anot jų, jei jos iš pradžių ir kažkiek kainuotų biudžetui, tai ilguoju laikotarpiu paskatintų ekonomikos vystymąsi, skatintų konkurenciją, dėl to mažėtų prekių kainos.
Spaudimą mažinti pagrindinį PVM tarifą arba įvesti daugiau lengvatų stiprins ir tai, kad panašų sprendimą ketina priimti Latvija. Šios šalies valdančioji sutarė nuo liepos 1 dienos mažinti PVM iki 21 proc. Dabar tarifas siekia 22 proc. Nuo kitų metų Latvijoje taip pat žadama sumažinti gyventojų pajamų mokestį nuo 25 iki 24 proc., vėliau tarifas būtų palaipsniui mažinamas iki 20 proc.
Anot Liberalų sąjūdžio atstovo K. Glavecko, PVM sumažinimas 10 proc. vartojimą gali padidinti vos 0,5 proc., tad ši priemonė netinkama norint pagyvinti ekonomiką.
Seimo opozicijos skelbiami siekiai pastaruoju metu gretinami su neseniai Prancūzijai pradėjusiu vadovauti socialistu Francois Hollande’u. Prezidento šūkiui „Iš griežto taupymo į augimą“ bei jo skelbiamai ekonominės politikos krypčiai simpatizuoja ir Lietuvos valdžios opozicijos lyderiai. Visi jie sutarė, jog reikia didinti investicijas į šalies ūkį, skatinti žemės ūkį, remti verslą, tačiau nei vienas jų negalėjo įvardinti, kokiomis konkrečiomis priemonėmis būtų galima tą pasiekti.
