Sausio 26-ąją triukšmingai ir be opozicijos pritarimo
valdančiajai Tarybos daugumai patvirtinus 2006 metų rajono Savivaldybės
biudžetą, kitą dieną opozicijoje esantys liberalcentristai, krikščionys
demokratai bei Tėvynės sąjungos atstovai surengė spaudos konferenciją, norėdami
viešai dar kartą išdėstyti žiniasklaidai visus skaudulius ir patikinti, kad
opozicija, nors jaučiasi valdančiosios daugumos pažeminta bei įskaudinta, jokiu
būdu neketina sudėti ginklų, bet, parengusi konstruktyvius ir konkrečius
pasiūlymus, ruošiasi primygtinai prašyti susitikimo su meru Povilu Žaguniu ir
pasiekti, kad vis dėlto būtų perskirstytos kai kurios patvirtinto biudžeto lėšos.
Konkrečiai pasakys, iš ko atimti ir kam pridėti
Nors biudžeto tvirtinimas prieš opozicijos valią nebuvo atidėtas dar dviem savaitėms, kaip anksčiau buvo kalbėta, o patvirtintas skubiai, šį žingsnį motyvuojant kaip svarbų, nenorint dėl sugaišto laiko daug ko prarasti, opozicijos lyderis Jonas Katinas džiaugiasi, kad bent nebijota patvirtinti didelio rajono biudžeto.
Spaudos konferencijoje dalyvavę liberalcentristai Jonas Katinas ir Rimantas Girštautas, Tėvynės sąjungai atstovaujanti Violeta Grigienė ir Krikščionių demokratų partijos narė Angelė Pranaitytė tvirtino nusprendę susitelkti bendram tikslui ir rajono gyventojų labui kolegas įtikinti, kad kai kuriose šių metų biudžeto eilutėse finansavimas iš vienų sričių turėtų pereiti kitoms – prioritetinėms. Politikai ketina konkrečiai nurodyti, iš ko atimti lėšas ir kam jas tikslinga atiduoti.
Pasak spaudos konferencijos rengėjų, nepasiduoti daugiau valdžios gavusiems kolegoms juos verčia rajono gyventojų priekaištai, kad žmonių labui jie nieko neįstengiantys padaryti arba darantys tiek, kad tie darbai daugumai paprastų kaimo žmonių neduoda jokios apčiuopiamos naudos. Opozicijos atstovai neslėpė: juos labiausiai pastarajame Tarybos posėdyje įsiutino, kad valdžioje esantys “valstiečiai” ir socialdemokratai, pirmaisiais politinės kadencijos metais bent kiek atsižvelgdavę į opozicijos pasiūlymus, šiemet nusprendė į nedaug įtakos turinčių kolegų nuomonę beveik nekreipti dėmesio ir netgi neduoti jiems kaip reikiant laiko tvirtinamam šių metų biudžetui analizuoti.
Bijoma pripažinti klaidas
Kaip teigia J.Katinas, naujasis rajono biudžetas opozicijos netenkina todėl, kad jame visai nėra viešumo: su kai kuriais pakeitimais nebuvo supažindinti dauguma seniūnų, mokyklų, kultūros centrų direktorių, jau nekalbant apie komitetuose dirbančius opozicijos Tarybos narius – jiems buvo skirtos tik 8 dienos susipažinti su didžiuliu 68 mln. Lt rajono biudžetu.
“Biudžetas nebuvo pateiktas diskutuoti bendruomenei, o juk informaciją buvo galima įdėti internete. Be to, nereikia, padarius neteisingą žingsnį, bijoti valdžiai pripažinti savo klaidų, o dabartinė valdančioji dauguma tai padaryti vengia”, – kalbėjo J.Katinas ir išvardino valdžios klaidas – be reikalo centralizuotą valdymą, verčiantį seniūnus kaskart žeminamai Savivaldybėje prašyti seniūnijoms skirtų pinigų netgi elementariausioms smulkmenoms pirkti, centralizuotą komunalinį ūkį, nešantį nuostolius, modernizuotos Žibartonių katilinės neekonomiškumą, apie kurį sąmoningai, pasak politiko, nutylima. Liberalcentristo tvirtinimu, būtina suvienyti jėgas, kad bendruomenės, seniūnijos, kultūros centrai ir valdžia dirbtų ranka rankon, bet to kol kas rajone nematyti.
Pasiteiravus, ar praėjusiais metais, kai viešai per spaudą, tai pačiai opozicijai pareikalavus, rajono gyventojai buvo raginami teikti savo pasiūlymus dėl biudžeto, sulaukta daug pageidavimų, opozicijos atstovai pripažino: rajono žmonės nėra tokie drąsūs ir aktyvūs, o daugiau linkę per išrinktus deputatus išsakyti savo pasiūlymus.
Socialinę programą išvadino paradine
A.Pranaitytė sakė besipiktinanti skubotai patvirtintu biudžetu, nesivarginant įtraukti į jį kai kurias tikrai prioritetines sritis, nebandant tolygiau paskirstyti lėšų. Jos manymu, lėšų būtina buvo skirti užmirštam rajono kampeliui – Šilams, į juos tik 2 kartus per savaitę užsuka autobusas, Raguvos jaunimo užimtumui, Krekenavos tilteliui per Lokaušos upelį tvarkyti, o skirti 10 tūkst. Lt Upytės seniūnijoje esančios buvusios “tulpinių” vilos priežiūrai, 4 tūkst Lt aikštei Raguvoje tvarkyti kažin ar tikrai buvo tikslinga.
V.Grigienės įsitikinimu, jei valdančioji dauguma siekė sumušti rekordą, norėdama įrodyti, kad per itin trumpą laiką sugeba patvirtinti biudžetą, jai tai padaryti pavyko. Politikė stebėjosi, kodėl socialinei sričiai ir švietimui atitekusi didžioji dalis daugiausia skiriama darbo užmokesčiui, o ne veiklai gerinti, kodėl net 2,5 mln. Lt iš beveik 5 mln. Lt Savivaldybės administracijai skiriamų pinigų, jos teigimu, atiteks valdininkų darbui apmokėti.
“Administracijos darbuotojų daugėja, bet operatyvumo sprendžiant klausimus rajono žmonės nesulaukia. Nėra konstruktyvaus veiklos įvertinimo, nematau socialiai orientuoto biudžeto, kasmet kartojasi tos pačios problemos: tai stogas prakiuro, tai kanalizacija ar pan. Remontams skirtos lėšos panaudojamos “gaisrams gesinti”, rajono socialinė programa primena paradinę. Nors Tarybos posėdyje buvo pasakyta, kad sveikatos apsaugai skiriama 60 tūkst. Lt, išanalizavusi visas eilutes, niekur neradau įrašytos šios sumos. Turbūt administracijos vadovas, kaip koks gerasis dėdė, iš savo rezervo ketina atseikėti tam”, – įžvelgusi rajono valdžioje niūrią stagnaciją, piktinosi politikė.
Dirbama pagal “A.Pekeliūno mokyklą”
Pasak R.Girštauto, jį irgi labai įskaudino mero sprendimas nepasitarus su visais Tarybos nariais priimti biudžeto projektą, o labiausiai liberalcentristas širdo dėl to, kad Naujamiesčio vidurinės mokyklos sanitarinių mazgų remontui ketinama skirti, pasak jo, 252 tūkst. Lt, o Miežiškių pagrindinėje mokykloje nematoma reikalo kuo skubiau panaikinti lauko tualetą ir įrengti jį viduje. Taip pat politikas nesuprato, kodėl visam gatvių apšvietimui rajone skiriama tik 15,2 tūkst. Lt per metus, nors tokios sumos kažin ar pakaktų vienai gyvenvietei apšviesti.
Spaudos konferencijos dalyviai širdo ant kolegų už tai, kad nesugebėta sukurti bendrojo rajono plano, kad didžiausi prioritetai skiriami melioracijai ir statyboms, nesugebama užtikrinti remonto darbų kokybės, rajone vis dar dirbama pagal “A.Pekeliūno mokyklą”, proteguojant įtakingiausiems politikams svarbias rajono vietoves, kad opozicija informaciją priversta rinktis paslapčia, nes visi Savivaldybės klerkai, nenorėdami užsitraukti valdžios nemalonę, bijo kalbėti. J.Katinas neneigė, kad opozicija iš esmės galėtų sukurti šešėlinį biudžetą, tačiau tam, pasak pašnekovo, reikia turėti labai daug lėšų.
“Sekundei” pasiteiravus rajono mero, ar jis ketina ieškoti kompromiso su nepasitenkinimą atvirai reiškiančia opozicija, P.Žagunis atsakė, kad, išgirdęs gerų pasiūlymų, visada pasiryžęs į juos atsižvelgti. “Jei Tarybos posėdyje būčiau girdėjęs konkrečią opozicijos atstovų kalbą, galbūt viskas būtų vykę kitaip, tačiau to konkretumo nebuvo. Kolegos vis deklaravo, kad reikia dirbti rajono žmonėms, bet juk biudžetą buvo skubėta patvirtinti irgi tam pačiam labui, kad būtų galima kuo skubiau pradėti darbus. Jei yra geri pasiūlymai ir galimybės juos įgyvendinti, kodėl gi į juos neatsižvelgus. Patvirtintą biudžetą galima peržiūrėti nors ir kas mėnesį, jei yra reikalas. Kolegijos posėdyje kiekvieną pasiūlytą punktą galėsime apsvarstyti. Pripažinti klaidų tikrai nebijau”, – sakė rajono vadovas. Jis įsitikinęs, kad opozicijos nepasitenkinimas – paprasčiausias politinis reikalas.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.lt
A.Repšio nuotr. Spaudos konferenciją surengusi rajono valdžios opozicija sakė nenusileisianti valdančiajai daugumai ir reikalausianti atsižvelgti į jų konstruktyvius pasiūlymus dėl biudžeto.
