Seimo nariai nesutaria, ar reikia kurti specialią parlamentinę komisiją, kuri aiškintųsi, kodėl laikinojo „Snoro“ administratoriaus bendrovei buvo pervesta daugiau nei 16 mln. litų.
Pasirodžius informacijai, kad laikinojo „Snoro“ administratoriaus Simono Freakley ir jo komandos kelių savaičių darbas atsiėjo 16,69 mln. litų, opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“ ragina Seimo narius rinktis į neeilinę sesiją ir pradėjo rinkti parašus dėl parlamentinės komisijos įkūrimo. Valdantieji politikai prie to prisidėti neketina, o kai kurie neslepia įtarimų, kad opozicija dirba išvien su buvusių „Snoro“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko advokatais.
Seimo opozicijos lyderio Valentino Mazuronio teigimu, „tvarkiečiai“ pradėjo konsultacijas su kitų opozicinių partijų vadovais dėl galimos neeilinės sesijos darbotvarkės. Jos metu norima sudaryti parlamentinę komisiją dėl „Snoro“ bankroto. Partijos išplatintame pranešime teigiama, kad įtarimų kelia ir pinigai, pervesti laikinuoju banko administratoriumi dirbusiam S. Freakley.
„Ar iš tiesų nėra teisybės tose kalbose, kad kai kurie įtakingi visuomenės ir verslo veikėjai atsiėmė savo lėšas iš banko ar jas pervedė kitur? Aš noriu priminti, kad Seimo nariams taip ir nebuvo pateikta prašoma tokio pobūdžio informacija“, – pranešime cituojamas „tvarkiečių“ frakcijos vadovas Seime V. Mazuronis.
J. Razma: aiškintis galima ir be komisijos
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma neslėpė nesitikėjęs iš opozicijos politikų tokių „nesolidžių siūlymų“. „Jie turėtų suprasti, kad toks greitas pasitelkimas tokio aukšto lygio specialistų pakankamai sudėtingai misijai tikrai nepigiai kainuoja“, – sakė parlamentaras.
Jis svarstė, kad buvo galima rasti atitinkamą specialistą Lietuvoje ir mokėti jam lietuvišką atlyginimą. „Bet per kiek laiko jis susitvarkytų? Kokios būtų pasekmės? Ar neatsitiktų taip, kad kažkas rastų neskaidraus priėjimo galimybes? Mažam krašte, žinot, visaip atsitinka. Visi giminės, draugai, artimieji. Manau, kad buvo labai teisingas sprendimas pasamdyti aukšto rango specialistą ir viską objektyviai išsiaiškinti“, – dėstė J. Razma.
Anot jo, S. Freakley ir jo talkininkams sumokėta suma abejojantys Seimo nariai ir nesteigdami parlamentinių komisijų turi pakankamai galimybių aiškintis situaciją, tačiau jomis nesinaudoja: „Pažiūrėkit, kiek Seimo narių bus perskaitę medžiagą apie ankstesnes „Snoro“ inspekcijas, kuri yra specialioje Seimo raštinėje. Aš manau, kad tikro susidomėjimo nerodo, bet per komisijų iniciatyvą yra bandoma susikurti viešųjų ryšių erdvę“.
Be to, J. Razma nuogąstavo, kad tokia parlamentinė komisija atneštų daugiau žalos, o ne naudos. Komisijos nariai esą iki galo nesuvokę situacijos kažką aiškins, komentuos su itin jautriu bankų sektoriumi susijusias temas, o bet koks neapgalvotas pasisakymas gali destabilizuoti sistemą.
A. Čaplikas: opozicija dirba įtariamiesiems
„Dėl 16 mln. sudarinėti Seimo komisiją yra juokinga. Ką toj komisijoj sužinosim?“ – atvirai poziciją dėstė Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čaplikas. Jis teigė opozicijos politikų veiksmuose įžvelgiantis kur kas blogesnių dalykų, nei politikavimas ir populiarumo vaikymasis prieš rinkimus.
„Seimo nariai, kurie žaidžia kitoje pusėje, žaidžia prieš valstybę arba tiesiog žaidžia būsimam ieškinyje prieš valstybę, kuris po kiek laiko, matyt, bus svarstomas ne Lietuvoje. Komisija prisikalbės. Bus prikalbėta sąmoningai ar nesąmoningai, kai kur iš kvailumo, kai kur sąmoningai“, – aiškino A. Čaplikas.
Paprašytas paaiškinti, ką turi galvoje, parlamentaras svarstė, kad ateityje buvę „Snoro“ akcininkai pateiks ieškinį prieš Lietuvą. Jį teikiant esą ir būtų pasinaudota informacija, kurią surinktų bei paviešintų parlamentinė komisija.
„Tie žmonės šitoje bankinėje istorijoje, matyt, nori, nežinau, sąmoningai ar nesąmoningai, informacijos, kurią bus galima panaudoti po kiek laiko dviejų piliečių ieškinyje, byloje prieš Lietuvą, paleisti į viešumą. Jie tiesiogiai arba netiesiogiai A. Baranausko ir V. Antonovo naudai dirba. Štai ir viskas, ką jie čia išdarinėja, daugiau nieko. Mano manymu, galima daryti prielaidą, kad jie dirba su jų advokatais“, – kalbėjo A. Čaplikas.
Pirmas bandymas buvo nesėkmingas
Šis opozicijos bandymas sudaryti specialią parlamentinę komisiją dėl „Snoro“ – jau antras. Gruodį Seimas vos vieno balso skirtumu atmetė siūlymą sudaryti komisiją, kuri tirtų banko bankroto istoriją.
Tąkart už tai, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija, balsavo 63 parlamentarai. 34 balsavo prieš, dar 30 susilaikė. Opozicijai pritrūkus vos vieno balso. Ji reikalavo surengti balsavimą iš naujo, tačiau ir jį pralaimėjo.
Tam, kad opozicijai pavyktų surengti neeilinę Seimo sesiją, reikalingi 47 Seimo narių parašai. Jeigu sesija būtų surengta, parlamentarai galėtų balsuoti dėl specialios komisijos sudarymo. Tačiau ar opozicijai pasisektų, neaišku.
„Man atrodo, kad tie, kurie balsavo už tai, kad nereikia tokių komisijų, taip ir balsuos. Kaip bus iš tikrųjų, pamatysime“, – sakė J. Razma.
