Pirmadienį Lietuvos onkologai suvažiavime aptars siūlymą įteisinti naują – klinikinio onkologo specialybę.
Kaip Eltai sakė Vilniaus onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui Dainius Characiejus, šiuo metu nuolat onkologinį ligonį stebinčio gydytojo nėra, todėl vis daugiau pacientų skundžiasi, kad yra stumdomi nuo vieno specialisto pas kitą.
Daktaro nuomone, šią problemą dar labiau paaštrins Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas siūlyti visuose rajonuose dirbantiems onkologams iki 2006 metų pabaigos persikvalifikuoti į onkologus-chemoterapeutus ir onkologus-radioterapeutus.
Pastarųjų kompetencija – skirti spindulinį gydymą, reikiamomis dozėmis nukreipti spindulius į piktybinį naviką ir jį sunaikinti. Tačiau gydymo spinduliais vėžiu sergantiems pacientams ne visada reikia. Kai kuriems pakanka operacijos ar gydymo vaistais.
“Už medikamentinį onkologinės ligos gydymą atsakingo chemoterapeuto kompetencija yra išmanyti ir pacientui skirti tinkamiausius priešvėžinius vaistus, tačiau jie taip pat neprižiūri paciento nuo ligos pradžios iki pasveikimo ar mirties”, – teigė Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas.
Šiuo metu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir Kauno medicinos universitete rengiami tik minėtų specializacijų gydytojai.
D. Characiejaus nuomone, reaguojant į vėžiu sergančių pacientų norą turėti vieną gydytoją, reikėtų išplėsti dabar rengiamų onkologų-chematerapeutų kompetenciją ir, kaip kitose Europos šalyse, pradėti rengti klinikinės onkologijos specialistus.
Onkologijos instituto duomenimis, Lietuvoje vėžiu serga apie 60 tūkst. žmonių, kasmet diagnozuojama apie 15 tūkst. naujų šios ligos atvejų.
ELTA
