Ar Lietuva pratęs tradiciją iš olimpinių žaidynių negrįžti be trofėjų?
Optimistui stiklinė atrodo puspilnė, pesimistui – pustuštė. Pirmąjį džiugina, kad Lietuva Londono olimpiadoje gali laimėti septynis medalius, antrasis nurodytų, kad mūsų sportininkai išvis gali likti tuščiomis rankomis.
Garsusis olimpinis šūkis, kad svarbu ne laimėti, o dalyvauti, tinka ne visiems. Tam tikra prasme jis prieštarauja pačiai sporto, kaip varžymosi siekiant nustatyti geriausią ir stipriausią, prigimčiai. Didžiajai daliai iš 62 Lietuvos sportininkų Londone teks susitaikyti su „dalyvio“, o ne „laimėtojo“ statusu. Laimėtojais save gali laikyti tik tie trys (kovinėse šakose – keturi), kurie lipa ant nugalėtojų pakylos.
Londone iš lietuvių į šią pakylą nusitaikė šeši sportininkai ir vyrų krepšinio rinktinė. Kurie turi geriausius šansus?
Sąrašuose – praradimai
Po Londono olimpiados kadenciją baigsiantis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas likus kelioms savaitėms iki XXX vasaros olimpinių žaidynių visiems turėjo kartoti tą patį, ką sakė praėjusių metų pabaigoje. „Prognozės lieka prognozėmis, o gyvenimas viską sustato į savo vietas. Mes galvojame, kad dėl medalių kovos septyni sportininkai. Svarbiausia, kad nebūtų nutraukta tradicija kiekvienose žaidynėse laimėti medalius“, – jau paskelbus galutinį Lietuvos olimpiečių sąrašą teigė A. Poviliūnas. Kai kurias pavardes, palyginti su 2011-ųjų pabaiga, iš olimpinių vilčių sąrašo teko išbraukti. Atrankos barjero į Londoną neįveikė du Pekino žaidynių prizininkai – penkiakovininkas Edvinas Krungolcas ir imtynininkas Mindaugas Mizgaitis.
Abu patyrę sportininkai pagal išankstinius LTOK planus turėjo varžytis dėl aukštų 4–8 vietų ir pačiose Londono žaidynėse. Abu nuolat buvo pirmajame olimpinių kandidatų sąraše ir gavo didžiausią finansavimą, bet suveikė banali taisyklė – sportas nenuspėjamas. Arba prognozės – iš tiesų netinkamas užsiėmimas, kuris prastai sekasi net nuolat sportininkus stebėti turintiems sporto vadovams…
Kitas praradimas – gerokai šviežesnis ir skausmingesnis. Dopingo vartojimu apkaltintas perspektyvus sunkiaatletis Aurimas Didžbalis (buvo planuojamos 3–8 vietos Londone) olimpinę svajonę atėmė ir iš savęs, ir iš kolegos Ramūno Vyšniausko – tarptautinė federacija už pažeidimą panaikino Lietuvos kelialapį į Londoną.
Todėl į Londoną išvyko septyni pretendentai į „laimėtojus“ – šeši individualių šakų atstovai ir vyrų krepšinio rinktinė. Kadangi krepšininkams ir Virgilijui Aleknai IQ skyrė atskiras temas, šis žvilgsnis – į kitus penkis Lietuvos pretendentus.
Galingosios moterys
Nors šiemetės olimpinės rinktinės proporcijos palankesnės vyrams – į Londoną važiuoja 39 sportininkai ir 24 sportininkės, bene rimčiausias paraiškas į medalius pateiks būtent moterys.
Simona Krupeckaitė, Laura Asadauskaitė ir Gintarė Sheidt. Šias tris lietuviškas pavardes linksniuoja ir daugelis užsienio specialistų, vardydami kandidates į Londono žaidynių medalius.
2004 m. Atėnuose – 8 vieta. 2008 m. Pekine – 5 vieta. Pagal šią logiką S. Krupeckaitės Londono treke laukia spurtas iki antrojo pakylos laiptelio? Būtų pats laikas. Dukart geriausia Lietuvos sportininke išrinkta treko dviratininkė žiemą sulauks 30-ties ir jau ne sykį užsiminė apie norą sulaukti šeimos pagausėjimo.
Išeiti motinystės atostogų S. Krupeckaitė gali iškart su dviem olimpiniais medaliais. Daugiausia ambicijų Lietuvos dviratininkė sieja su sprinto rungtimi. Daugelis prognozių sudarytojų (pavyzdžiui, „USA Today“) būtent šioje rungtyje S. Krupeckaitei kabina sidabro medalį, auksą rezervuodami Pekino olimpinei čempionei ir pasaulio pirmenybių etatinei laimėtojai britei Victoriai Pendleton.
S. Krupeckaitė Londone planavo dalyvauti trijose rungtyse, tačiau nesėkmę atrankoje patyrus jos ir Gintarės Gaivenytės duetui, daugiau jėgų liks keirino rungčiai. Lietuvė yra šios rungties pasaulio reitingo lyderė, todėl ir čia gali pretenduoti į 1–6 vietas, kurias numatė LTOK.
S. Krupeckaitė galvoja apie motinystės atostogas, o L. Asadauskaitė grįžo po tokių atostogų. Ir grįžo taip galingai, kad Rusijos sporto vadovai turbūt graužiasi nagus, jog pas save prisiviliojo ne ją, o Donatą Rimšaitę… L. Asadauskaitė gali papildyti šeimos olimpinių medalių kolekciją, nes jos vyras Andrejus Zadneprovskis jau turi 2004 m. Atėnų sidabrą ir 2008 m. Pekino bronzą. Iš penkiakovininkės Londone laukiama 3–8 vietos, bet pastarieji startai – Europos čempionato auksas ir laimėtas pasaulio taurės varžybų finalas – leidžia dar labiau įsisvajoti. „USA Today“ Lietuvos penkiakovininkę mato ant antrojo pakylos laiptelio.
Pekino žaidynėse sidabru suspindusi Gintarė Sheidt (Volungevičiūtė) pavasarį nustebino pati save laimėdama pasaulio čempionatą Vokietijoje. Bet buriavimas – visiškai nenuspėjama sporto šaka, todėl ir jos vietų „žirklės“ – pačios didžiausios (1–8).
(Ne)prizinės ambicijos
Net į aukso medalį, LTOK nuomone, Londone gali nusitaikyti daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas ir dukart Europos čempionas kanojininkas Jevgenijus Šuklinas (planuojamos 1–6 pozicijos). 26-erių sportininkas su vienviete kanoja debiutuos olimpiadoje 200 metrų sprinto rungtyje. Tai – viena sunkiausių distancijų, nes visą įdirbį gali sugadinti paprasčiausiai pražiopsotas startas…
J. Šukliną vienu savo rungties lyderių laiko ir užsienio specialistai – „USA Today“ jam prognozuoja vietą šalia nugalėtojų pakylos.
Ketvirta vieta visai nudžiugintų kitą lietuvį Egidijų Kavaliauską (planuojamos 3–8 vietos). Bokso varžybose bronzos medalius gauna abu pusfinalius pralaimėję sportininkai. 24 metų lietuvis bokso pasauliui apie save garsiai pranešė praėjusiais metais pasaulio čempionate Azerbaidžane, kur pasiekė pusfinalį. Šios žaidynės E. Kavaliauskui bus antrosios, todėl patirties neturėtų pristigti, tačiau, kaip įprasta kovinėse sporto šakose, galutinį rezultatą gali nulemti burtai…
Taigi prie kiekvieno pretendento pavardės galima rašyti riebų „jeigu“. Pesimistas pasakytų, kad per daug pastatyta ant sėkmės ir palankių aplinkybių. Optimistas atšautų – juk tereikia sėkmės ir palankių aplinkybių.
A.Poviliūnas: „Tikimės, kad kas nors iš individualių šakų atstovų gali sukurti stebuklą“.
Slapti koziriai
Trys olimpiados iš eilės – keturi nelaukti medaliai. 2000 m. – Dainos Gudzinevičiūtės (šaudymas) auksas, 2004 m. – Austros Skujytės (septynkovė) sidabras, 2008 m. – Gintarės Sheidt (buriavimas) sidabras ir Mindaugo Mizgaičio (imtynės) bronza.
Niekas nesupyktų, jei tokia netikėtumų tradicija būtų pratęsta. Kas gali tapti slaptais olimpinės Lietuvos rinktinės ginklais?
Kandidatai – graikų-romėnų imtynių atstovai Aleksandras Kazakevičius ir Edgaras Venckaitis (abiem planuojamos 5–10 vietos), irkluotojas Europos čempionas Mindaugas Griškonis (4–8) ir penkiakovininkas Justinas Kinderis (6–10). „Tikimės, kad kas nors iš individualių šakų atstovų gali sukurti stebuklą“, – sakė A. Poviliūnas.
