Viso gero!
Lietuva po Nepriklausomybės atkūrimo kiekvienoje olimpiadoje iškovodavo medalių. Artėjant Londono olimpiadai kirba mintis, kad ši graži tradicija gali būti ir sulaužyta.
Iki šiol per Nepriklausomybės 20-metį Lietuvai nesėkmingiausia buvo Atlantos olimpiada. 1996-aisiais medalio teko laukti iki paskutinės žaidynių dienos, kai bronza pasipuošė Vlado Garasto vadovaujami krepšinininkai.
2000-ieji Sidnėjuje padovanojo daugiausia džiugių akimirkų – auksinius Virgilijaus Aleknos disko skrydžius ir Dainos Gudzinevičiūtės šūvius papildė irkluotojų Birutės Šakickienės ir Kristinos Poplavskajos, dviratininkės Dianos Žiliūtės bei krepšininkų bronziniai pasirodymai.
Per pastarąją olimpiadą Pekine medalių vėl buvo penki, tiesa, šįkart stadionuose Lietuvos himnas čempiono garbei nenuskambėjo: Edvinas Krungolcas ir Gintarė Volungevičiūtė pelnė sidabrą, V. Alekna, Mindaugas Mizgaitis ir Andrejus Zadneprovskis – bronzą.
Iš Pekino olimpinių prizininkų medalių tikimasi ir Londone. Nors yra ir keli „bet“. Pirmasis – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) interneto svetainėje pateiktuose sąrašuose figūruojantis A. Zadneprovskis jau tikrai nevažiuos į olimpiadą, nes baigė sportininko ir bando pradėti politiko karjerą. Iš olimpiečių sąrašo jis „dingo“ ne vienas.
Aptrupėjęs sąrašas
Nuo gruodžio pradžios Lietuvos ambicijoms Londono olimpiadoje buvo suduoti iškart keli skaudūs smūgiai.
Iš pradžių į Rusijos glėbį puolė penkiakovininkė Donata Rimšaitė, po to dvejų metų diskvalifikacija nubausta Europos čempionato aukso medalį praradusi maratonininkė Živilė Balčiūnaitė, o per pastaruosius kelis mėnesius traumos iš balno išmušė iškart tris bronzinės Lietuvos krepšinio rinktinės branduolio narius – Liną Kleizą, Joną Mačiulį ir Martyną Pocių.
Krepšininkai būtent šiemet Europos čempionate dalijasi kelialapius į Londono olimpiadą – finalo dalyviai ten keliaus iš karto, o dar keturios komandos įgis šansą kovoti papildomame atrankos turnyre. Taigi rinktinei reikia patekti mažiausiai į čempionato Lietuvoje pirmąjį šešetą, o netekus trijų lyderių tai jau savaime atrodo sudėtinga užduotis.
Tiesa, šalies krepšinio rinktinė bent iki rugsėjo vidurio išlieka pagrindiniame LTOK sudarytame 2012 metų Londono olimpiados kandidatų sąraše. Tačiau jame nebėra D. Rimšaitės ir Ž. Balčiūnaitės.
Ypač daug per jubiliejines, 30-ąsias, Londono vasaros žaidynes buvo laukiama iš D. Rimšaitės. Sparčiai progresuojančiai 23 metų penkiakovininkei bene vienintelei iš lietuvių iš anksto kabintas apdovanojimas, galbūt – net aukščiausios prabos.
Žvelgiant į kitus kandidatus, kurių dabar pirmajame sąraše yra dvylika (krepšinio rinktinė skaičiuojama kaip vienetas – aut. past.), tokio užtikrintumo nematyti. Sąrašus tvirtinantis LTOK Vykdomasis komitetas numato pakankamai plačias pozicijų „žirkles“ – apsidrausdamas ir pats, ir natūraliai apdrausdamas nuo galimų (ir sporte neišvengiamų) nesėkmių pačius atletus.
„Iš tikrųjų tos prognozės yra ant vandens parašytos. Kita vertus, Italijos mokslininkai, kasmet analizuojantys sportininkų pasirodymus, mums prognozuoja 7 medalius. Tai sakau todėl, kad Pekine jų prognozė – 5 medaliai Lietuvai – visiškai pasitvirtino, – IQ teigė LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. – Bet, žinoma, nuo nesėkmių niekada nesi apsaugotas. Mes patys galbūt kiek kuklesni, bet 2–3 medalius tikimės iškovoti.“
Be garantuotų medalių
Kam reikalingos ir kaip veikia planuojamų vietų „žirklės“, parodė pastarosios Pekino olimpinės žaidynės. Pavyzdžiui, iš imtynininko Mindaugo Ežerskio buvo laukiama 1–8 vietų. Iki medalių jis nepriartėjo, tačiau formaliai ir nenuvylė – 7 pozicija.
Prasčiau įgyvendinti tikslus sekėsi daugiakovininkei Austrai Skujytei (planuotos 3–8 vietos) ir sunkiaatlečiui Ramūnui Vyšniauskui (3–6), kurie abu nebaigė savo pasirodymų. LTOK nuomone, į 3–6 vietas pretendavusi treko dviratininkė Simona Krupeckaitė taip pat neįsiteko į numatytą intervalą – už taisyklių pažeidimą jai įskaityta galutinė 8 pozicija. Tik 15 ir 32 vietas Pekino žaidynėse užėmė plaukikas Vytautas Janušaitis, nors iš jo buvo tikimasi gerokai daugiau (5–8).
Pekinas dar sykį patvirtino senolių išmintį – tu planuoji, o Dievas juokiasi. Dėl šios priežasties LTOK projekcijos yra pakankamai atsargios ir prieš Londono olimpines žaidynes.
Iš 126 į kandidatų sąrašus įtrauktų individualių sporto šakų atstovų ir dviejų krepšinio rinktinių į medalius pagal geriausią scenarijų galima sulaukti 9 apdovanojimų (žr. lentelę). Tačiau Lietuva gali likti ir apskritai be nieko, nes nė vieno sportininko „žirklės“ nėra susiaurintos iki 1–3 vietų. Tai reiškia, kad Lietuva savo taupyklėje neturi tokių „garantuotų“ medalių kaip Atėnuose ir Pekine iš V. Aleknos.
To paties V. Aleknos intervalas praplėstas iki 1–6 vietų. Lietuvos sporto gigantas Londone startuos jau atšventęs 40-metį. Ir nors legendinis JAV disko metikas Alas Oerteris savo ketvirtąjį olimpinį auksą 1968 metų Meksiko žaidynėse iškovojo būdamas 42-ejų, jaunesni varžovai ir senkančios jėgos pamažu stumia V. Alekną iš mažos pretendentų į apdovanojimus grupelės.
Kaip ir V. Alekna, į paskutinę savo olimpiadą kitais metais važiuos Edvinas Krungolcas. Pekino olimpinis vicečempionas taip pat artėja prie 40-mečio, o LTOK pirmajame sąraše jam numatytos didžiausios „žirklės“ – 1–10 pozicijos.
Žinant jų patirtį, meistriškumą ir charakterį, iš V. Aleknos ir E. Krungolco galima laukti neįtikėtinos skambios gulbės giesmės. Bet neatmestinas ir variantas, kad prie karjeros saulėlydžio artėjantys sportininkai turės tenkintis pozicijomis apatinėje „žirklių“ dalyje. Tuomet tektų atsigręžti į jaunesnę kartą, tačiau ten situacija yra tokia pati – jokių garantijų.
Šeši ar nė vieno?
Kartu su V. Alekna ir E. Krungolcu į aukso medalius Londone, anot LTOK planų, gali pretenduoti dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Gintarė Gaivenytė, buriuotoja Gintarė Sheidt (buv. Volungevičiūtė) ir vyrų krepšinio rinktinė.
Kiekvienu atveju iškyla tam tikrų klaustukų. Dvejus metus iš eilės geriausia Lietuvos metų sportininke išrinkta S. Krupeckaitė šiemet jau po kelių iš eilės startų pripažino, kad treke konkurencija tampa vis didesnė. Tiesa, 28 metų sportininkė šiemet per pasaulio čempionatą olimpinėje sprinto rungtyje iškovojo sidabrą kartu patvirtindama, kad Londone pateiks bene solidžiausią lietuvių paraišką į medalius.
„Garantijų neturime dėl nė vieno medalio, bet Simona yra turbūt ryškiausia kandidatė. Ji turi viską, kad taptų olimpiados prizininke, o galbūt net ir čempione“, – pabrėžė ir A. Poviliūnas.
Nuo S. Krupeckaitės visiškai priklausoma Londone bus G. Gaivenytė – jos abi turėtų startuoti komandinio sprinto rungtyje. Bet akivaizdu, kas šią porą gali „atvežti“ iki apdovanojimų.
G. Sheidt, praleidusi pusantrų metų dėl motinystės atostogų, praėjusį pavasarį vėl išskleidė bures ir pamažu demonstruoja vis solidesnius rezultatus. Tačiau kartu su rezultatais ateina ir didesnės sirgalių viltys bei papildomas spaudimas. Pekine ir sirgalius, ir sporto vadovus nustebinusi buriuotoja Londone jau neturės tiek daug erdvės klaidoms.
Tuo tarpu krepšinio rinktinei Europos čempionate iškelta užduotis patekti į Europos čempionato finalą, – tai garantuotų tiesioginį bilietą į Londoną. Bet tuomet dar buvo bent minimalios viltys pamatyti rinktinėje L. Kleizą, o traumų nebuvo patyrę J. Mačiulis ir M. Pocius.
„Krepšininkais mes tikime. Jei ne po Europos čempionato, tai po atrankos turnyro jie tikrai pateks į žaidynes, o ten Lietuva tradiciškai kovoja dėl medalių“, – pakankamai ramus buvo LTOK prezidentas A. Poviliūnas.
Paramos šuolis – nepavėluotas?
Jei nepavyktų prognozuojamiems Lietuvos olimpinės rinktinės lyderiams, iššauti gali į antrąjį ir trečiąjį LTOK sąrašus patekę sportininkai. Planuotojų nuomone, prie medalių priartėti gali bent keli abiejuose sąrašuose figūruojantys sportininkai (žr. lentelę).
„Tačiau nereikia pamiršti, kad tai nėra galutinis sąrašas. Pirmiausia daugeliui sportininkų reikia įvykdyti olimpinius normatyvus, tad šie metai bus patys svarbiausi“, – pripažino A. Poviliūnas.
2011 metams padidintas ir bendras olimpinių programų finansavimas. Iš valstybės biudžeto skirta 10,3 mln. (pernai – 8,3 mln.), iš LTOK biudžeto – 2,6 mln. (pernai – 2 mln.) litų. Be to, po D. Rimšaitės pabėgimo į Rusiją aukščiausio meistriškumo sportininkams gerokai padidintos stipendijos.
„Lėšų turime tikrai mažiau nei prieš Pekino žaidynes. Tačiau darysime viską, kad bent mūsų geriausieji turėtų idealias sąlygas pasiruošti ir padovanoti Lietuvai džiugių akimirkų“, – vylėsi A. Poviliūnas.
LTOK dar kelis kartus persvarstys savo kandidatų sąrašus, bet akivaizdu, kad garantuotų medalių neatsiras. Nuo šio IQ numerio pasirodymo iki Londono olimpiados likusias maždaug 430 dienų teks gyventi nerimastingu laukimu.
