Šešerių metų berniukas du mėnesius laukė eilėje pas odontologą. Tiesiai iš darželio atskubėjusį vaiką į kėdę pasodinęs gydytojas konstatavo, kad reikalai iš tiesų prasti, tačiau atsisakė gydyti, nes paciento dantyse yra maisto likučių.
Odontologai jau seniai skambina pavojaus varpais dėl prastos vaikų dantų būklės. Jie teigia, kad Lietuvos vaikų burnos sveikata viena blogiausių Europos Sąjungoje.
Laukė du mėnesius ir dar lauks tiek pat
Darželinuko motinai odontologas pasiūlė išvalyti vaikui dantis ir atvesti jį po dviejų mėnesių.
Tokią vaikų dantų higienos pamoką panevėžietei Jurgitai Kravcevai davė Kniaudiškių šeimos klinikos odontologas Gintaras Motiekaitis. Kaip teigia moteris, ją pribloškė ir mediko negeranoriškumas, ir eilės pas odontologą ilgumas.
„Tėvams priekaištaujama, kad jie nesirūpina vaikų dantimis, netgi kalbama, kad suaugusiuosius reikėtų už tai bausti. Kaip esant tokiai sistemai tėvai gali tinkamai pasirūpinti vaikų dantimis?“– stebisi panevėžietė.
Rudens pabaigoje J. Kravceva pamatė, kad sūnui iškritusi pieninio danties plomba. Atidžiau apžiūrėdama pastebėjo ir kitą ėduonies pažeistą dantį. Ji paskambino į Kniaudiškių šeimos kliniką, kad užregistruotų vaiką pas odontologą.
„Galėjo būti lapkričio pabaiga arba gruodžio pradžia. Vizitą paskyrė sausio 19 dieną. Kartu pas odontologą užregistravau ir vyresnį, 7 metų, sūnų profilaktiškai pasitikrinti“, – „Sekundei“ pasakojo panevėžietė.
Paskirtos dienos vakare jie atvyko į kliniką. Jaunėlį sūnų mama pasiėmė iš darželio. Pasak J. Kravcevos, vyresnėlio dantis odontologas apžiūrėjo bene per minutę ir pasakė, kad jie sveiki.
„Gydytojo atsiprašiau, kad mažojo dantys nevalyti, nes jį pasiėmiau iš darželio. G. Motiekaitis apžiūrėjo sūnaus dantis ir pareiškė, kad juos iš tiesų reikia gydyti, tačiau dabar to nedarys, nes dantukuose yra maisto likučių“, – tvirtino moteris.
Odontologas pasiūlė ateiti kitą kartą švariais dantimis. Ant lapelio užrašė kito apsilankymo datą – 2015 metų kovo 16-ąją. Suglumusi mama pasiteiravo, ar nebūtų galima greičiau priimti jos vaiko, tačiau gydytojas tik skėstelėjo rankomis – šioje klinikoje dirbantis tik vieną dieną per savaitę.
J. Kravcevai susidarė įspūdis, kad odontologas nenusiteikęs geranoriškai.
Moteris tikina, kad gydytojui nepasakė jokio šiurkštaus žodžio, tiesiog apsisuko ir išėjo.
„Buvau sutrikusi. Žinoma, negerai, kad vaiką nuvedžiau nevalytais dantimis. Gydytojui paaiškinau aplinkybes, bet jis buvo arogantiškas ir akivaizdžiai nenorėjo mums padėti. Juk galėjo instrumentu pašalinti maisto likučius arba būčiau nubėgusi į parduotuvę nupirkti pastos ir šepetėlio“, – kalbėjo mama.
Kniaudiškių šeimos klinikai, prie kurios prirašyti du jos sūnūs ir dukra, J. Kravceva iki šiol neturėjo jokių pretenzijų. Moteris nepamena, kad anksčiau būtų tekę vaikams laukti odontologo paslaugų. Ji nerimauja, kad jau dabar jauniausiam sūnui paskaudantys dantys per tuos porą mėnesių dar labiau išges ir įsiskaudės.
Gydytojas jaučiasi teisus
Odontologas G. Motiekaitis puikiai pamena mažąjį pacientą nevalytais dantimis.
Pasak jo, buvo matyti, kad berniukas neseniai pavalgęs, į dantis prilindę maisto. „Tokiu atveju sudėtinga taikyti gydymą, nėra prasmės plombuoti, nes plomba nelaikys. Dantis reikėjo išvalyti, o pas mus tokia paslauga neteikiama. Man nieko kito neliko, kaip pasiūlyti apsilankyti kitą kartą“, – „Sekundei“ tvirtino gydytojas.
Jis paaiškino, kad nevalytais dantimis atėjusiems pacientams, deja, tenka atidėti gydymą.
Odontologas neprisiminė, kurią dieną paskyrė berniukui apsilankyti, tačiau neneigė, kad galėjo pasiūlyti ateiti ir po poros mėnesių, nes eilė iš tiesų didelė.
Tai patvirtino ir Kniaudiškių šeimos klinikos direktorė Dalia Dalibogienė. Klinikoje dirba trys odontologai, t. y. odontologinė pagalba žmonėms teikiama visą dieną. Tačiau šių paslaugų poreikis labai didelis, todėl negalintys ar nenorintys lankytis pas privačiai dirbančius odontologus gyventojai netrumpai laukia eilėje.
Pacientai skaudamais dantimis ar vaikai profilaktiškai patikrinti priimami be eilės.
Direktorės teigimu, kol kas įstaiga neturi galimybių plėsti pirminės odontologinės pagalbos, tačiau pacientai gali kreiptis į Panevėžio odontologijos polikliniką ir ten gauti pirminę odontologinę pagalbą, kompensuojamą Ligonių kasos. Pasak jos, tokia galimybe iš daugiau kaip 14 tūkst. prie klinikos prisirašiusių pacientų naudojasi 2,5 tūkst.
Teoriškai gali rinktis, praktiškai – ne
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas, išgirdęs mažamečio nesveikais dantukais istoriją, mano, kad šiuo atveju kaltas gydytojo ir motinos nesusikalbėjimas.
„Motinai reikėtų suprasti, kad vesti vaiko nevalytais dantimis pas odontologą negalima. Gydytojas galbūt galėjo pasiūlyti abiem priimtiną kompromisą“, – mano direktorius.
Ligonių kasos vadovui žinoma, kad nemokamų ar iš dalies mokamų odontologų paslaugų gyventojams tenka ilgai laukti, tačiau jis mano, kad pacientą versti laukti du mėnesius ar ilgiau yra per daug. Pasak jo, tos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurios negali užtikrinti pacientams odontologinių paslaugų, privalo sudaryti sutartis su kitomis gydymo įstaigomis, teikiančiomis ligonių kasų kompensuojamas paslaugas. Tokiu atveju žmogus gali gydytis pas savo šeimos gydytoją pasirinktoje įstaigoje, o gydytis dantis – kitoje.
Panevėžio odontologijos poliklinikos direktorius Karolis Valantinas įsitikinęs, kad geriausia būtų, jog gyventojai turėtų galimybę laisvai rinktis odontologą, nepriklausomai nuo to, ar jo šeimos klinika sudariusi sutartį, ar ne su kuria nors kita įstaiga dėl odontologinių paslaugų.
„Tam pritaria ir Panevėžio ligonių kasa. Mes ne kartą rašėme Sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau šis klausimas nesprendžiamas“, – tvirtino jis.
K. Valantino teigimu, dabar gyventojai praktiškai neturi pasirinkimo. Tarkime, miesto poliklinikoje besigydantieji negali kreiptis kompensuojamos pirminės odontologinės pagalbos paslaugų į Panevėžio odontologijos polikliniką, nes miesto poliklinika pati jas teikia.
Nacionalinė problema
- Šalies odontologai jau seniai skambina pavojaus varpais dėl prastos vaikų dantų būklės. Jie teigia, kad Lietuvos vaikų burnos sveikata viena blogiausių Europos Sąjungoje.
- Dideli ir didėjantys dantų ėduonies indekso rodikliai esą rodo, kad vaikų dantų gydymo poreikiai Lietuvoje nėra patenkinami, vaikų dantų ligų profilaktika apima tik kiek daugiau nei dešimtadalį pacientų.
- Odontologų bendruomenė nenori gydyti vaikų, nes nepakankamai mokama. Be to, trūksta vaikų odontologų. Jie apgailestauja, kad vaikų dantų gydymas ir profilaktika tik teoriškai prioritetinė sritis, o praktiškai – ne.
- Odontologai Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlė gerinti paslaugų finansavimą, įkurti vaikų dantų ėduonies profilaktikos padalinius visose viešosiose įstaigose, didžiuosiuose miestuose – centrus, sukurti mobiliąsias odontologines brigadas gydyti vaikus vietovėse, kur trūksta gydytojų odontologų.
- Taip pat siūlyta įteisinti tėvų ir šeimos gydytojo atsakomybę už vaikų dantų negydymą, reguliuoti odontologinių kabinetų teritorinį paskirstymą, reikalauti, kad vaikai į mokyklą atneštų pažymas apie sugydytus dantukus.
- Odontologai pageidavo, kad būtų sumažintas PVM burnos higienos prekėms.
- Šių metų sausio 8–9 dienomis SAM surengė posėdį aptarti nacionalinės vaikų dantų ėduonies profilaktikos programos kūrimo klausimą.
- Nuspręsta sudaryti darbo grupę, ji iki šių metų gegužės 1 dienos turės parengti Nacionalinę burnos ligų profilaktikos programą.
- Odontologų rūmų vadovas pasiūlė, kad vaikų dantų gydymas ir burnos ligų profilaktika būtų atskirtos. Pasak jo, gydymas – netinkamos dantų priežiūros pasekmių likvidavimas, o Nacionalinė burnos ligų profilaktikos programa leistų valstybei sutaupyti lėšų, išvengti sudėtingo ir komplikuoto dantų gydymo.
- Anot rūmų tarybos pirmininko, vaiko dantims gydyti valstybė per metus turėtų skirti ne 12,19, o bent 45 eurus.
Inga SMALSKIENĖ
