O. Pamukas daugiau nei dešimtmetį svajojo apie turkišką gyvenimą atkuriantį muziejų.
Nobelio literatūros premijos laureatas, turkų rašytojas Orhanas Pamukas išpildė ilgai brandintą svajonę. Stambule duris atvėręs „Nekaltybės muziejus“ leidžia iš arti pažvelgti į kasdienio turkiško gyvenimo reliktus, kurie „sukaupti“ ir 2008 m. išleistame to paties pavadinimo romane.
Tikrą gyvenimą atkuriančiame muziejuje Stambule O. Pamukas sukaupė daugybę rakandų, kuriuos pavyko „sumedžioti“ iš senų daiktų krautuvėlių, šeimos palėpės, geranoriškų žmonių dovanų taip pat ir specialiai muziejui sukurtų artefaktų. Lankytojai išvys nuo kiniškų šunų skulptūrėlių ir kino projektoriaus iki senų skustuvų ir dantų šepetukų kolekcijos, kuri aprašoma ir romane.
O. Pamukas nenorėjo, kad muziejus, jo žodžiais tariant, būtų monumentalus ar įspūdingas. Rašytojo siekiu tapo kasdieniško ir paprasto 1950-2000 m. gyvenimo Stambule subtilybių atskleidimas.
„Mūsų kasdienis gyvenimas yra garbingas ir jo daiktai turi būti išsaugoti. Tai ne šlovė praeičiai. Tai žmonės ir jų daiktai, kurie ją skaičiuoja“, – atidarymo renginyje kalbėjo O. Pamukas.
Mintis įkurti muziejų gimė daugiau nei prieš dešimtmetį kartu su nauju siužetu knygai. „Nekaltybės muziejus“ buvo pirmoji knyga išleista po 2006 metų, kai rašytojas apdovanotas Nobelio literatūros premija. Romane pasakojama Kemalo, kuris pasinėręs į aklos meilės romaną įkuria jį įamžinantį muziejų, istorija.
Garbingą vietą O. Pamukas skyrė Kemalo mylimosios 4 tūkstančių ir 213 cigarečių nuorūkoms, kurios kruopščiai datuotos ir eksponuojamos per visą sieną.
O. Pamukas tikino, jog muziejaus įsteigimui jam nepakako daugiau nei 1 milijono eurų – piniginės Nobelio premijos – tačiau įvardinti tikslią kainą jis nepanoro.
Rašytojo galvoje šiuo metu ne tik pirmosios muziejaus lankymo dienos, bet ir nauja knyga, turinti pasirodyti jau netrukus. Kol kas žinoma, kad joje bus pasakojama sunkiai besiverčiančio gatvės prekeivio, gyvenančio Stambulo lūšnyne, istorija.
