Buvęs ECB vyriausiasis ekonomistas O. Issingas nemano, kad dėl krizės reikėtų kaltinti eurą.
Buvęs Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Otmaras Issingas – žmogus, vadinamas vienu iš euro tėvų. Nors jo „kūdikis“ neišvengė sunkumų, O. Issingas įsitikinęs, jog jei ne euras, ekonominės krizės padariniai ES būtų kur kas sunkesni.
75 metų O. Issingas, 1998 – 2006 m. dirbęs vyriausiuoju ekonomistu ECB, davė interviu Vokietijos laikraščiui „Franfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ). Jo nuomone, dėl finansinių problemų kaltos ES narių vyriausybių vykdomos politikos spragos, tačiau ne euras.
„Užtenka pagalvoti, kas būtų atsitikę, jei prieš 3 metus, kai prasidėjo krizė, būtume turėję skirtingas valiutas. Vokietijos markei tai būtų buvusi katastrofa. Vokietijos bankas būtų turėjęs gerokai įsikišti tam, kad pajėgtų sustabdyti markės augimą. Tai būtų turėję lemtingų pasekmių Vokietijos ekonomikai“, – sakė jis.
Jo nuomone, dėl finansinės katastrofos Graikijoje nevertėtų kaltinti euro. „Tai, ką matome, yra pasekmės euro zonos, kurioje pažeista viena svarbi taisyklė. Nė viena šalis nėra atsakinga už kitos šalies skolas“, – pareiškė O. Issingas.
Nors, FAZ teigimu, daugiau nei pusė vokiečių šiandien mieliau nacionaline valiuta matytų Vokietijos markę, O. Issingas įsitikinęs, kad jie klysta.
„Vokiečiai labai prisirišę prie Vokietijos markės, tačiau taip pat yra su daugybe dalykų: praeitis yra šlovinama. Bet pradėkime nuo to, kad euras pasirodė kur kas atsparesnis infliacijai, nei Vokietijos markė. Tačiau dauguma žmonių apie tai nemąsto. Be to, euras kur kas tvirčiau stovi ant kojų, nei markė, kuri lengvai gali tapti spekuliacijų įrankiu. Tam euro zona yra tiesiog per didelė“, – sakė jis.
Kaip pavyzdį šalies, kuri nėra įsivedusi euro ir susiduria su didžiulėmis problemomis, jis nurodė Šveicariją.
„Šveicarija išgyvena, bet tik tiek. Šveicarijos franko augimas jau tapo didžiule problema šalies ekonomikai ir Centriniam bankui. Bankas jau daug investavo, bandydamas sustabdyti franko augimą. Tačiau kol kas tai nelabai sekasi padaryti. Eksporto sektorius yra atsidūręs kritinėje situacijoje. Jei tai tęsis ir toliau, jo laukia galas.
Nuvykite į Šveicariją ir pasikalbėkite su eksportuotojais. Nėra pasaulyje šalies, kuri būtų labiau suinteresuota išlaikyti stabilią šalies valiutą euro atžvilgiu, nei Šveicarija. Į šią šalį plūsta užsienio kapitalas, nes manoma, kad jam ten saugu. Tačiau visa Šveicarija negali gyventi vien iš svetimo turto“, – sakė buvęs ECB vyriausiasis ekonomistas.
Pasak jo, vos pradėjus įvesti eurą efektyviam jo funkcionavimui buvo itin svarbu tai, kad ES narėse kainos augtų tolygiai. Tačiau to pasiekti nepavyko. „Nuo pat pradžių kainos ir atlyginimai tokiose šalyse kaip Portugalija ir Airija augo daug greičiau, nei Vokietijoje. Ėmė trūkti vidaus lėšų, išaugo užsienio skolos“, – tvirtino O. Issingas.
Pasak jo, šiandien nebeverta klausti, ar bandyti įvesti vieną valiutą tokiose skirtingose Europos šalyse nebuvo beprotybė.
„Dabar klausimas yra kitas: ar valiuta gali išgyventi be politinės sąjungos? Sakyčiau, taip. Tačiau turi būti aiškios taisyklės ir sankcijos. Mano prognozė tokia: euras mane dar gerokai pergyvens“, – tvirtino O. Issingas.
