Nors rudeniški orai aviatoriams leidžia pasimėgauti paskutinėmis akimirkomis prieš žiemos sezoną, virš Panevėžio dangus jau kurį laiką tuščias. Civilinės aviacijos administracija nepratęsė Stetiškių aerodromo licencijos. Seniausio Lietuvoje, 85-us metus skaičiuojančio Panevėžio aeroklubo vadovas ramina, esą lėktuvų gausmą aerodrome nutildė su saugumu nieko bendra neturinčios biurokratinės kliūtys. Visgi Civilinės aviacijos administracija prasitaria, jog dėl sparčios Panevėžio plėtros aerodromo Stetiškėse dienos suskaičiuotos.
Civilinės aviacijos administracija prasitaria, jog dėl sparčios Panevėžio plėtros aerodromo Stetiškiuose laikas suskaičiuotas.
Civilinės aviacijos administracijos Aerodromų skyriaus vyriausiojo specialisto Jurgio Stanaičio teigimu, pasibaigus penkerių metų licencijai, ji nebuvo pratęsta negavus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos panaudos būdu.
„Panevėžio strateginiame plane numatyta, kad šioje vietoje plėsis miestas, todėl tarnyba sutikimo aerodromui nebeduoda. Mes laukėme laukėme, o negavę pagrindinio dokumento negalime pratęsti jo tinkamumo ir leisti ten skraidyti“, – „Sekundei“ aiškino J. Stanaitis.
Nors pagrindine kliūtimi įvardijamas NŽT nesutikimas, J. Stanaitis pripažįsta, kad netgi šį gavus yra didelių abejonių dėl aerodromo Stetiškiuose saugumo.
„Negalima sakyti, kad jis absoliučiai nesaugus, bet jau ant ribos, iš visų pusių spaudžiamas gyvenamųjų namų“, – pažymi J. Stanaitis.
Pasiduoda urbanizacijai
Netgi jei NŽT duotų sutikimą valstybinę žemę naudoti aerodromo reikmėms, Civilinės aviacijos administracija nusiteikusi jam taikyti didelius apribojimus. Pasak J. Stanaičio, nebūtų leidžiama skristi į šiaurę, kur išsidėstę namai, taip pat, jo teigimu, aerodromo tinkamumu abejojama dėl lėktuvų keliamo triukšmo.
Lietuvoje arti miestų įsikūrę ir Alytaus, Telšių, Šilutės aerodromai, tačiau, pasak J. Stanaičio, ten nenumatyta sparti miestų plėtra į jų pusę kaip Panevėžyje.
L. Griauzdė tikina, jog aerodromui tinkamiausia vieta Stetiškiai, o jo licencija nepratęsta esą tik dėl įstatymo spragų. U. Mikaliūno nuotr.
Ekspertas pripažįsta: Stetiškių aerodromo uždarymas reikštų ir seniausio Lietuvoje, 85-erius metus skaičiuojančio Panevėžio aeroklubo gyvavimo pabaigą.
Klubas be aerodromo negalės tęsti veiklos.
„Kad ir kokie mes, aviatoriai, būtume patriotai, reikia sutikti, kad miestas plečiasi į Stetiškių pusę. Urbanizacija daro savo. Tai tik laiko klausimas. Šis vienas pagrindinių sportinių aerodromų Lietuvoje. Jei jis išnyks, bus labai blogai“, – konstatuoja J. Stanaitis.
Nors šalia Panevėžio veikia du privatūs aerodromai, specialisto teigimu, jie pritaikyti ne visoms oro sportinėms šakoms. Be to, Civilinės aviacijos administracijos atstovo nuomone, privačiuose skraidyti atsieitų brangiau.
„Stetiškiuose sklypą valstybė suteikia panaudos būdu. Nereikia mokėti žemės nuomos, tad Panevėžyje aviacija dabar gali užsiimti ir vidutines pajamas gaunantis gyventojas“, – teigia J. Stanaitis.
Kaunasi dėl senelių žemės
Aerodromo iškėlimo iš Stetiškių klausimas keliamas bene dešimt metų. Į 51 ha teritoriją pretenduoja 6 žemės savininkai. Vieni iš jų brolis ir sesuo Vladas ir Vitutė Marija Šipeliai šiuo metu yra Panevėžio apygardos administraciniam teismui apskundę NŽT sprendimą jiems vietoj žemės natūra išmokėti piniginę kompensaciją. Taip pat Šipeliai dėl viešo intereso gynimo yra kreipęsi į prokurorus. Pasak žemės savininkų, neiškeliant aerodromo iš Stetiškių pažeidžiamas viešasis interesas, mat dar 2008-aisiais Vyriausybės sudaryta darbo grupė konstatavo, jog aeroklubo veikla kelia pavojų aplinkiniams gyventojams ir oreiviams. Panevėžio apygardos prokuratūra brolio ir sesers prašymą atmetė, tačiau šie apskundė Generalinei prokuratūrai ir Panevėžio prokurorams buvo nurodyta nagrinėti aerodromo reikalus. Šiuo metu Šipelių prašymą panevėžiečiai prokurorai dar kartą yra atmetę, o brolis ir sesuo vėl tokį sprendimą apskundę Generalinei prokuratūrai.
Šipeliai dėl aerodromo iškėlimo iš Stetiškių yra pateikę prašymą Vyriausybei ir tebelaukia jos atsakymo.
Kraustytis nenusiteikę
J. Stanaičio nuomone, ir žemės savininkams, ir aviatoriams tinkamiausia išeitis būtų aeroklubą perkelti į Pajuostį, buvusios sovietų karinės aviacijos bazės kelių šimtų hektarų teritoriją, priklausančią Krašto apsaugos ministerijai.
Tačiau aeroklubo vadovas Laurynas Griauzdė mano, jog taip kalbėti gali tik biurokratas, neišmanantis aeroklubo reikalų.
„Žmonės čia dirba be atlyginimų. Jei kažkas įsivaizduoja, kad tuos 100-us hektarų Pajuostyje aeroklubas pajėgtų išlaikyti, nesuvokia realios situacijos. Geriausia vieta aerodromui yra Stetiškiai. San Diege, JAV, vidury miesto centro tarptautinis oro uostas ir dideli lėktuvai skraido virš gyvenamųjų namų, bet niekas nekelia problemų dėl saugumo“, – persikraustymo kratosi L. Griauzdė.
Jo nuomone, iškėlimo klausimo neverta eskaluoti. Dar 1998-ųjų Vyriausybė pripažino aerodromų žemę negrąžintina. Be to, pernai visiems Lietuvos aerodromams suteiktas strateginės reikšmės objekto statusas.
„Aišku, vyksta ginčai dėl žemės grąžinimo, bet aš labai tvirtai galiu pasakyti: aeroklubas tenkina ne siauros grupės, o bendrus visuomenės poreikius. Vienos šeimos norai negali atstoti viso miesto ir netgi apskrities interesų“, – teigia vadovas.
Aerodromas saugus
Jis aiškina, esą aerodromas uždarytas tik dėl įstatymo spragų. Mat žemė priklauso NŽT, o pastatai – Turto bankui. Tačiau tarp įstatyme išvardytų valstybės įmonių, galinčių valdyti aerodromų turtą, šių nėra.
„Priimant įstatymą tokia situacija nebuvo numatyta, bet jau įregistruoti pakeitimai ir tik laiko klausimas, kada problema išsispręs“, – viliasi vadovas.
Nors Civilinės aviacijos administracija atvirai pasisako abejojanti dėl Stetiškių aerodromo saugumo, L. Griauzdė aiškina čia nematantis problemos. Jį stebina J. Stanaičio abejonės.
„Atlikus kasmetį auditą jokių trūkumų ir saugumui pavojų keliančių dalykų nenustatyta. Aerodromas tinkamas naudoti, veikla sustabdyta tik dėl biurokratinių kliūčių“, – „Sekundei“ tvirtino L. Griauzdė.
Dėl nepratęstos aerodromo licencijos Panevėžio aeroklubas buvo priverstas sustabdyti dvylikos mokinių sklandytojų ir lėktuvų pilotų nuo 16-os iki 19-os metų mokymus. Aeroklubas yra vienintelė Panevėžyje mokymo organizacija, sertifikuota pagal ES reikalavimus ir turinti teisę rengti sklandytojus bei pilotus mėgėjus.
Klausimas liko užšaldytas
Dar prieš penketą metų Vyriausybės lygmeniu buvo plačiai aptarinėjamas klausimas dėl aerodromo iškėlimo į karinio dalinio teritoriją Pajuostyje. Jį panaudos būdu valdanti Krašto apsaugos ministerija buvo sutikusi dalį sklypo, apie 350 ha, grąžinti Panevėžio apskričiai, kad ši turėtų kur įkurdinti aeroklubą.
Ministerija netgi sutiko investuoti 0,5 mln Lt sklypų detaliesiems planams parengti, tačiau 2010-aisiais panaikinus apskrities viršininkų administracijas aerodromo klausimas liko užšaldytas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Juozas Olekas, Krašto apsaugos ministras
„Dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos ir mūsų šalies gynybos reikalų Krašto apsaugos ministerija aerodromą Pajuostyje pasilieka naudoti kariniams tikslams. Ten šiuo metu yra mūsų mokymo bazė, taip pat karinė bazė.
Pajuostyje leidžiasi lėktuvai, sraigtasparniai, treniruojasi NATO kariai, mūsų ir sąjungininkų, todėl kol kas neturime galimybių dalytis teritorija su aeroklubu. Šiuo metu aerodromas Pajuostyje reikalingas gerybiniams kariniams tikslams, todėl kam nors jo perduoti nesiruošiame.“
