Bausmes už įvairius nusikaltimus atliekančios moterys
likus vos dienai iki tradicinės Kūčių vakarienės apie savo gyvenimo klystkelius
nekalbėjo. Pačių rankdarbiais ir blizgučiais išpuoštos gyvenamosios patalpos ir
vis dažniau į įstaigą užsukantys meniniai kolektyvai joms primena – artėja
Kalėdos. Vienoms – pirmosios be artimųjų, kitoms – įprastos tarp likimo draugių.
Penktadienio vakarą atsitiktinai draugėn suvestos moterys sės prie Kūčių stalo,
lauš kalėdaitį. Daugelio veidu nusiris išdavikė ašara – mintys apie tėvus,
brolius, seseris, vaikus, mylimuosius, likusius ten, anapus tvoros, tik dar
labiau sustiprina vienišumo ir kaltės jausmą.
Po bendros vakarienės susiburs kambariuose
Šiandien vakare nuteistųjų laukia šventiškai padengti stalai. Monsinjoras J.Antanavičius melsis kartu su ne savo noru šių namų gyventojomis tapusiomis moterimis. “Silkė, burokėlių salotos, kūčiukai…”,- Kūčių stalo patiekalus vardijo valgyklos vedėja Janina. Kūčiukus nuteistosios kepė pačios. Duoną, batonus kepanti Vilija teigė, jog didelio vargo iškepti 40 kg kūčiukų nebuvo, ir pakvietė paskanauti. Valgykloje sutiktos nuteistosios Ingrida Gadliauskienė ir Regina Kučienė buvo pasipuošusios nuotaikingomis nykštukų kepuraitėmis. “Pasipuošėme tik šiandien, kepuraitės siūtos mūsų siuvėjų”,- noriai rodė dailius siuvinius moterys. Apie artėjančias šventes jos kalbėjo ne itin noriai. “Kokios šventės, kai esi čia”,- pratarė Ingrida. Moterys pasakojo, jog po “valdiškų” Kūčių su artimiausiomis draugėmis susirinks kambaryje, pasidengs dar vieną šventinį stalą. Ką ant jo dės, virtuvės darbuotojos teigė dar nežinančios – tai priklauso nuo to, ką atsiųs artimieji, ko pirks parduotuvėje. Po kuklų saldumynų lauknešėlį artėjančių švenčių proga kalinėms pažadėjo įteikti ir Pataisos namų administracija. Beje, visos moterys jau gavo pasninkui skirtų valgių – stiklainėlį grybų, skardinę šprotų ir indelį majonezo.
Švenčių nejaučia
“Jau galva sukasi. Kokios čia šventės kalėjime. Ir taip liūdna, o čia – liūdnos giesmelės, nors norisi popso”,- apie kalėdines nuotaikas kalbėjo dvidešimt šešerių metų Diana. Ji sakė su draugėmis Kūčių vakarą prie stalo nesėsianti – užteks bendros “zonos” vakarienės.
Iš tolimo Lietuvos pakraščio kilusi dvidešimt aštuonerių metų Gintarė su kambario kaimyne Olga ruoš šventinį stalą – su artimiausiomis likimo draugėmis keisis dovanėlėmis. Gintarė turi šešiametį sūnų. Nuotraukoje – guvus besišypsantis mažylis, apglėbęs pliušinį Kalėdų Senelį. “Neatvažiuos. Labai toli”,- artimųjų nė nelaukė Gintarė.
“Sekundės” pašnekovės, paklaustos, ar turi svajonę, apie kurią norėtų šnibžtelėti Kalėdų Seneliui, ilgai negalvodamos kone choru ištarė: “Laisvė”. Diana mielai fotografavosi prie Kalėdų eglutės už pažadą padovanoti atminimui nuotrauką. Ji korespondentus lydėjusiai Pataisos namų direktoriaus pavaduotojai Nijolei Vaitkutei patarė aplankyti senutes – šios esą turės daugiau ką papasakoti. “Joms visos, kurioms daugiau nei 40, jau senutės”,- šypsodamasi paaiškino N.Vaitkutė.
Žodis apie namus – dūris į širdį
“Senutės” buvo prigulusios popiečio miego. Jų kambarys tviskėte tviskėjo švara, visur – rankdarbiai, girliandos. Kepėja dirbanti Vilija bematant ištraukė maišelį kūčiukų, kalėjimo kepykloje kepamos duonos, pyrago. Tokių, pasak jos, daugiau niekur nerasi – be jokių konservantų ir tik iš natūralių produktų. Moterys po bendros Kūčių vakarienės rinksis čia, savo kambaryje, ir apmąstymams susės prie stalo su likimo draugėmis. “O, jos čia prisigalvoja pačių įvairiausių patiekalų”,- nuteistųjų paslaptis išdavė N.Vaitkutė. Antai vakar moterys virė pienišką tarkuotų bulvių kukulaičių sriubą. Ant Kūčių stalo jaunesniųjų meiliai senutėmis vadinamos nuteistosios sakė sudėsiančios tai, ką turi – silkes, grybus, kūčiukus.
Mielai kalbėjusios apie kulinarines paslaptis moterys pritilo, paklaustos, ar laukia artimųjų. Jų akyse sutvisko ašaros. Šias šventes jų tėvai, seserys, vaikai šventes sutiks be jų. “Nėra nieko skaudžiau”,- tepratarė Irma, į rankovę šluostydamasi ašaras. Pataisos namų senjoros nesutiko fotografuotis: “Užtenka, kad mes jau čia”.
Suprato, kad tikrų draugų neturėjo
Devyniolikmetės Inga Becytė ir Vaida Medelytė atvirai sakė – Kalėdų nelaukiančios. “Tai – šeimos šventė, čia per Kalėdas labai liūdna”,- neslėpė merginos. Jos labiau laukia Naujųjų metų. Iniciatyvios merginos kuria šiai progai skirtą spektaklį “Jėzaus gimimas”. “Tai bus šiuolaikinis variantas. Pačios sukūrėme modernų šokį”,- aiškino Inga.
Devyniolikmetės, paklaustos, ar yra artimųjų, kurie bent šiek tiek praskaidrina slogią nuotaiką, sutartinai atsakė, kad bene labiausiai palaiko tėvai. Vaikinų simpatiškos nuteistosios teigė nebeturinčios. “Kai sėdome į kalėjimą, bernai išsibėgiojo”,- liūdnai juokavo Vaida ir Inga. Kalėjimas, pasak merginų, daug ko išmokė, padėjo atskirti tikrus draugus nuo prisiplakėlių. “Pasirodo, tų tikrųjų nė nebuvo”,- tarstelėjo Inga. Mergina čia mokosi – lanko kirpėjų kursus, eina į 10 pagrindinės mokyklos klasę. “Jeigu nori iš čia išeiti greičiau, reikia su niekuo nekonfliktuoti, visiems šypsotis, net jei ir labai blogai jautiesi”,- nerašytą taisyklę per metus įkalinimo įstaigoje suvokė Inga. Merginos neslėpė: čia yra visko, bet daugiausia – pavydo. “Pavydi visko – geresnio drabužio, siuntinio, artimųjų dėmesio”,- sakė “Sekundės” pašnekovės. Tačiau su tuo jos jau susigyveno. Tikslas kuo greičiau iš čia išeiti padeda nuryti nuoskaudas. “Nervai tai bus suėsti”,- apie buvimo kalėjime pasekmes kalbėjo Inga.
Devyniolikmetės dienų, likusių iki įkalinimo pabaigos, neskaičiuoja: “Būtų galima išprotėti”. Švenčių proga jas aplankys artimieji. Jos gyvena naujamečio spektaklio rengimo rūpesčiais.
Svečių laukia
“Prieš Kalėdas pas mus lankėsi nemažai saviveiklinių ir profesionalių kolektyvų. Nuteistosios noriai lankosi visuose renginiuose. Jos labai imlios žiūrovės: patinka – ploja, nepatinka – atsistoja ir išeina”,- pasakojo įstaigos direktoriaus pavaduotoja. Ji teigė suprantanti jaunesnių kalinių norą pasilinksminti: “Tačiau dabar – susikaupimo metas”.
Klubo vadovės Violetos Talkevičienės rūpestis – parengti nuteistųjų kūrybos darbų parodą. Šios parodos darbai, pasak Violetos, – įspūdingi ir bus kaip naujamečio vaidinimo dekoracijos. “Spektaklis tikrai turėtų pavykti. Tai mums patvirtino ir teatro “Menas” režisierius Andrius. Jis pagyrė organizatores už profesionalumą”,- kalbėjo klubo vadovė.
Ką tik kepta duona ir kūčiukais kvepiančios patalpos, administracijos pastangos, kad už grotų dienas leidžiančios moterys galėtų pajusti Kalėdų stebuklą, nuteistųjų nuotaikos nepataisė – jos žino, kodėl tokią dieną yra čia, ir skaičiuoja laiką, kada pagaliau galės įkvėpti laisvės oro. “Man – iki vasario; aš išeisiu birželį; išbuvau penkerius metus; liko dar metai; parašiau malonės prašymą…”- viltingai kalbėjo moterys, per šias Kalėdas pas laisvėje likusius brangius žmonės nuklysiančios tik mintimis.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
