Panevėžio centre, Elektros g., veikiančios seniausios mieste V. Variakojo sporto mokyklos bendruomenę šokiravo pertvarkų planus kuriančių politikų užmojai užbraukti brūkšnį ilgametei sporto tradicijai.
Šešis dešimtmečius po šios mokyklos stogu besitreniruojantys stalo tenisininkai bei šachmatininkai sujudo, kai valdančiajai daugumai priklausantis Tarybos narys per varžybas treneriams išrėžė apie ketinimus sportininkus iškelti iš miesto centro.
Šešis dešimtmečius po šios mokyklos stogu besitreniruojantys stalo tenisininkai bei šachmatininkai sujudo, kai valdančiajai daugumai priklausantis judėjimo „Kartu“ atstovas Arūnas Balčiūnas per varžybas treneriams išrėžė apie ketinimus iš miesto centro sportininkus iškelti į planuojamos uždaryti „Nevėžio“ mokyklos pastatą.
Tokią politiko viziją sporto mokyklos bendruomenė įvertino ne tik kaip visišką nekompetenciją kuriant mieste sporto strategiją, bet ir nepagarbą istorijai.
A. Balčiūnas tikina nieko konkretaus treneriams nekalbėjęs. Esą tik norėjęs išgirsti jų nuomonę apie valdžios norus pagerinti sąlygas stalo tenisininkams ir šachmatininkams.
Apkartino varžybas
Į Elektros g. pradžioje stūksantį apšiurusį, net nepakeistais langais pastatą kasdien po pamokų susirenka per šimtą stalo tenisininkų ir šachmatininkų – nuo pirmokų iki veteranų.
Prieškariu čia veikusios pirmosios Panevėžio elektrinės vietoje 1956-aisiais legendinio stalo teniso ir krepšinio specialisto Vilhelmo Variakojo iniciatyva pastatytoje pirmojoje mieste sporto mokykloje iki šiol verda sportinės aistros. O pastato istorijos neleidžia pamiršti memorialinė lenta mokyklos įkūrėjui, Panevėžio garbės piliečiui V. Variakojui.
Todėl politiko paskleistą žinią, kad vieną dieną gali tekti visiems kraustytis iš jau istoriškai sportininkams tekusio pastato, jie sutiko apstulbę.
„A. Balčiūnas varžybų metu tiesiai šviesiai treneriams ir administratorei pasakė, kad nori iškelti į „Nevėžio“ mokyklą, esą ten turėsime geresnes sąlygas. Atseit norima visas sporto šakas sukelti į vieną vietą, kad miestui būtų pigiau“, – „Sekundei“ pasakojo stalo teniso treneris Valdas Martinkus.
Toks perkraustymas, pasak trenerio, stalo tenisininkams ne pagerintų, o priešingai – labai pablogintų sąlygas. Dabar čia stalo tenisą lanko 60 vaikų ir beveik tiek pat šios sporto šakos veteranų. V. Martinkus neabejoja: perkėlus mokyklą į „Nevėžio“ patalpas Taikos al., bent pusė, jei ne dar daugiau, vaikų atsisveikintų su stalo tenisu.
„Blogesnės vietos vaikams nesugalvotum. Ten važiuoja vienintelis autobusas, nuo stotelės tektų tolokai iki mokyklos paėjėti. Vieta atoki, mažai judėjimo, tamsiais vakarais vaikams būtų nesaugu. Dabar, kai sporto salė centre, vaikai susirenka iš visų keturių aplinkinių mokyklų“, – valdžios idėja stebina V. Martinkų.
Kąsnis prestižinėje vietoje
Nors pastatas iš išorės apšiuręs, sportininkai tikina, jog viduje jiems sąlygos puikios. Įrengta stalo teniso salė su stacionariais septyniais stalais. „Nevėžyje“, pasak trenerio, sutilptų daugiausia keturi. Sportininkams šypseną kelia postringavimai, kad stalo tenisininkams galėtų būti užleista dabartinės mokyklos valgykla. Pasak V. Martinkaus, ant betoninių grindų vaikai žaisti negali.
Pastato viduje tvarkinga, atnaujinta drabužinė, dušinės, kasmet atliekamas kosmetinis remontas. Tačiau sąlygomis jauniesiems sportininkams treniruotis rūpinasi ne Savivaldybė, o privatus rėmėjas – Panevėžio įmonė „Montuotojas“. Per dvidešimt metų iš miesto biudžeto pastatui atnaujinti nėra skirta nė euro.
„Jei tiek metų Savivaldybė net nebando renovuoti to pastato, nežinia, kokie jos tikslai“, – abejonių turi treneriai.
Pats žaidęs stalo tenisą, iš aktyvios sportinės veiklos prieš keletą metų pasitraukęs dėl sveikatos „Montuotojo“ direktorius Antanas Katinas nuo Savivaldybės sumanymų V. Variakojo mokyklą ketina apsaugoti su miestu pasidalydamas dargi ir jos išlaikymo sąnaudas.
„Savivaldybė dabar moka už vandenį, elektrą, šildymą, gal, kad neuždarytų, teks įmonei ir tą krūvį prisiimti. Išlaidos ne tokios ir didelės, bet valdžia labai dėl jų dejuoja. Nebūtume rėmę, turbūt jau tos mokyklos nebebūtų. Savivaldybė visą laiką taikosi ją uždaryti. Pastatas itin geroje vietoje, dėl to ir vaikų tiek daug ateina. Jei ją iškels iš centro, tenisas žlugs. Mes joje užaugome, pasenome, numirsime, o ji turi stovėti“, – sako mecenatas.
Geriausi Lietuvoje
Privačiomis lėšomis tvarkoma V. Variakojo sporto mokykla Panevėžio vardą garsina visoje Lietuvoje. Čia rengiamos net pačios svarbiausios Lietuvos aukščiausiosios lygos stalo teniso varžybos. Pernai Panevėžio komanda aukščiausiojoje lygoje pelnė istorinę pergalę – pirmą kartą miesto istorijoje iškovojo pirmąją vietą.
Pasak V. Martinkaus, kuris yra ir Lietuvos stalo teniso asociacijos vykdomojo komiteto narys, geresnes sąlygas nei Panevėžyje stalo tenisininkai turi nebent Šalčininkuose, kur prieš devyniolika metų duris atvėrusioje Tūkstantmečio mokykloje įrengta nauja sporto salė.
„Kauno, Vilniaus ir kitų miestų stalo tenisininkai treniruojasi vaikų darželiuose, visų sąlygos tragiškos. Jei mus iškeltų į „Nevėžį“, irgi kristume žemyn“, – neabejoja V. Martinkus.
Akcentas beveidžiame mieste
Kaip valdžios atstovams galėjo kilti mintis iš paties centro, lengvai pasiekiamo iš bet kurios miesto dalies, sporto mokyklą perkelti į atokią vietą, stebisi ir šachmatininkų trenerė Salvinija Gabrilavičienė.
Geresnės vietos nei dabartinė, anot jos, būtų sunku ir rasti. Į V. Variakojo mokykloje rengiamus šachmatų Lietuvos čempionatus suvažiuoja ir 120 vaikų. Miesto svečiams itin patogu, kad aplinkui apstu maitinimo, nakvynės vietų.
„Įsivaizduokite varžybas, kai dalyviai, išmėtyti per kelias klases, žaidžia viename miesto gale, maitinami kitame, o nakvoja dar kitame? O kaip mūsų vaikams grįžti į namus, kai treniruotės baigiasi 19–20 val., o iki stotelės geras gabalas kelio?“ – problemas numato trenerė.
Jos nuomone, užuot svarsčiusi, kaip perkelti tenisininkus su šachmatininkais į nerenovuotą „Nevėžį“, valdžia verčiau pasuktų galvas, kaip rasti lėšų reprezentacinėje miesto vietoje apšiurusiam V. Variakojo mokyklos pastatui sutvarkyti.
„Panevėžys jau ir taip beveidis. Senamiesčio neturime, Laisvės a. apstatyta tarybinių laikų daugiabučiais. Jei dar prarasime šitos istorinės mokyklos pastatą, bus apgailėtina“, – sako S. Gabrilavičienė.
Tarybos nario nesuprato
V. Variakojo mokyklą išsaugoti nusiteikę treneriai kreipėsi į Savivaldybę. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė patikino, jog tokių planų valdžia neturinti – pertvarką sumojo daryti vienas A. Balčiūnas.
Pastarasis tvirtina, esą treneriai bus klaidingai supratę jo žodžius. Neva tik atliekantis analizę, kuriems sporto klubams tiktų numatomos uždaryti „Nevėžio“ mokyklos patalpos.
„Mes tik kalbėjomės, kas būtų, jei būtų kitas variantas. Nebuvo kategoriško pasakymo. Kitos sporto šakos per galvą verčiasi, kad pagerintume. O dabar vietoj septynių stalų siūlome turėti daugiau, o jiems nereikia, kam mums dėl jų stengtis? Jei jiems netinka ir nenori, nė kalbos negali būti apie iškėlimą. Yra ir be tenisininkų daug norinčiųjų“, – „Sekundei“ pareiškė Tarybos narys.
Pastatą paliks apšiurusį
Kam ties uždarymo riba laviruojančios mokyklos patalpos atrodo patrauklios, A. Balčiūnas aiškino nenorintis įvardyti, kol poreikio analizė nebaigta. Tačiau, anot jo, yra jau ir atnešusiųjų prašymus ten įsikelti. Į „Nevėžio“ sporto salę, politiko teigimu, pretenduoja Kūno kultūros ir sporto centras, R. Sargūno sporto gimnazija, dar kelios miesto mokyklos.
„Galima didžiulį konkursą daryti tų, kuriems salės reikia“, – tvirtina A. Balčiūnas.
A. Balčiūnas tvirtina, esą treneriai bus klaidingai supratę jo žodžius. Neva tik atliekantis analizę, kuriems sporto klubams tiktų numatomos uždaryti mokyklos patalpos. U. Mikaliūno nuotr.
Pretendentų į klases irgi rikiuojasi eilė. Pageidavimus jose įsikurti pateikusios neįgaliųjų organizacijos, taip pat eksponatams saugoti patalpų dairosi Kraštotyros muziejus.
Esant tokiam „Nevėžio“ pastato populiarumui, Tarybos narys jame įsikurti stalo tenisininkams esą pasiūlęs norėdamas jiems pagerinti sąlygas.
„V. Variakojo mokyklos pastatas neturi galimybių plėstis. Jam nepristatysime nei priestato, nieko. O mūsų tikslas, kad augtų stalo tenisą žaidžiančiųjų skaičius, jiems sąlygos gerėtų“, – aiškino politikas.
Rūpinimąsi tenisininkais demonstruojantis Tarybos narys vis dėlto apie tikrąją dovaną – daug metų jų laukiamą renovaciją – nė neužsimena. A. Balčiūnas tam nemato galimybių. Anot jo, Sporto departamentas irgi renkasi prioritetines sporto šakas, kam skirti lėšas. Dabar Panevėžyje prioritetas teikiamas lengvosios atletikos maniežui kiauru stogu, po jo – sporto rūmų baseinas.
„Žolės riedulio, Futbolo federacijos ieško būdų, kaip pagerinti šių sporto šakų reikalus. Iš Stalo teniso federacijos nematome jokios iniciatyvos, o strategijos formavimo kryptį diktuojantis Sporto departamentas jos nelaiko prioritetine sporto šaka, kad skirtų lėšų pastatui renovuoti“, – pareiškė A. Balčiūnas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
U. Mikaliūno nuotr.
