„Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo karalystę“. Taip prieš 2 tūkstančius metų kalbėjo Jėzus. Ir šiandienėje Lietuvoje didžiausiais nusidėjėliais laikomi muitininkai į dangų keliautų greičiau nei jų kritikai.
Praėjusią savaitę Medininkų pasienio kontrolės punkte dėl įtarimų kyšininkavimu sulaikius 30 muitininkų būsimasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis nepraleido progos parašyti pranešimą spaudai ir oficialiai kreiptis į Muitinės departamento vadovą Antaną Šipavičių bei laikinąją finansų ministrę Ingridą Šimonytę siūlydamas jiems prisiimti atsakomybę dėl sisteminės korupcijos. Ministrė nepatingėjo atsakyti: paragino „susilaikyti nuo iracionalių populizmu dvelkiančių bandymų apie save nuolat priminti“.
„Tai, kad muitinė pati išaiškina pareigūnų nusižengimus ir nebijo apie tokius atvejus kalbėti viešai, yra institucijos stiprybės požymis. Tik nedangstanti problemų institucija, kuri imasi priemonių prieš teršiančius pareigūno vardą, geba tas problemas spręsti“, – ministerijos išplatintame komentare cituojama I. Šimonytė.
Muitinės temą bando eksploatuoti ir kiti naujosios valdančiosios daugumos politikai. Šią savaitę Seime surengus savų šaudymą į savus, kai paskirtieji ministrai atsakinėjo daugiausia į koalicijos partnerių parlamentarų klausimus, Artūras Paulauskas klausė premjero Algirdo Butkevičiaus, ką šis mano apie pastarąjį atvejį muitinėje. A. Butkevičius, motyvuodamas tuo, kad pasienyje su Baltarusija susidarė eilės ir kad muitinės vadovas A. Šipavičius asmeniškai nevyko tvarkyti situacijos, teigė, kad „šitoj sistemoj laukia tam tikra reforma“. Įdomu, ar premjeras žinojo, kad Medininkuose buvo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas?
Departamentas pabrėžia, kad tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo Medininkuose inicijavo pats ir tik išnaudojęs prevencinių priemonių galimybes.
Gerai muitinės darbą vertina ir tabako pramonės, kuri blogiausiais metais kontrabandai pralošdavo 43 proc. rūkalų rinkos, atstovas Gintautas Dirgėla. „Jie šiuo atveju rodo brandą – nebijo patys gaudyti saviškių“, – sako „Philip Morris International“ korporatyvinių reikalų vadovas G. Dirgėla.
Rūkalai yra brangiausiai Lietuvos biudžetui kainuojanti kontrabandinė prekė. 2010 m. vien muitininkai, neskaitant Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų pareigūnų, sulaikė 211 mln. kontrabandinių cigarečių vienetų. Tai antras rezultatas rytinėje Europos dalyje (po Graikijos, kuri priskirta tai pačiai šalių grupei), teigiama Pasaulio muitinių organizacijos ataskaitoje. 2011 m. sulaikymų sumažėjo iki 112 mln., o šiais metais per 11 mėnesių vėl pasistiebta iki 165 mln. vienetų.
5 000 Lt prie algos
Medininkų kyšininkavimo byla žiniasklaidoje pakrikštyta didžiausiu muitinės istorijoje korupcijos atveju. Taip, tai masiškiausia pagal pareigūnų skaičių byla, ir jos įtariamųjų ratas dar gali plėstis, o ir pinigų joje sukosi nemažai.
Per parą didžiausias Lietuvoje Medininkų postas praleidžia apie 600 krovininių automobilių. Su muitininkui duodamais dokumentais duoti kyšį – mažiausiai 5 eurus arba 20 litų – pagal nusistovėjusią praktiką privalėjo kiekvienas sunkvežimio vairuotojas. Vieną muitininkų pamainą Medininkuose sudaro apie 20 pareigūnų, o per mėnesį muitininkai atidirba apie 8 pamainas (parą dirba, tris ilsisi). Viską susumavus išeina, kad vienam Medininkų muitininkui per mėnesį tenka apie 4800 litų nelegalių rinkliavų.
Šis skaičiavimas – tik dėl įsivaizdavimo, kiek gali prisidurti eilinis muitinės inspektorius prie savo į rankas gaunamų 2000 litų. Pagunda didžiulė, o ką jau kalbėti apie dešimtis tūkstančių litų, kuriuos, kaip nustatė prokurorai, siūlė kontrabandininkų gaujos už vieną praleistą kontrabandinių cigarečių puspriekabę.
Kitos aukštumos
2009 m., ekonomikos nuosmukio metais, dėl ES reikalavimų ir mokesčių reformos du kartus didinami mokesčiai rūkalams. Pasak G. Dirgėlos iš „Philip Morris International“, cigaretės, tais metais brango dvigubai. Tais pačiais metais, Statistikos departamento duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui tenka 40 legaliai parduotų cigarečių pakelių, arba 20 pakelių mažiau nei 2008 m. Tuo metu kontrabandinių cigarečių dalis 2009 m. Lietuvoje pakyla nuo 12,5 proc. iki 21,2 proc., o 2010 m. šauna iki 41–43 proc., rodo tuščių pakelių tyrimo duomenys.
„Viena vertus, tai yra didžiulis akcizų skirtumas, ir jis išliks“, – apie kontrabandos patrauklumo priežastis kalba G. Dirgėla. Baltarusijoje pigiausių cigarečių pakelis kainuoja apie 3,5 lito. Tai maždaug perpus pigiau nei Lietuvoje.
„Kita vertus, yra ir paklausa“, – sako G. Dirgėla. Pasak jo, nors už disponavimą kontrabandine produkcija yra numatyta atsakomybė, vyrauja nebaudžiamumo atmosfera. Remiantis Laisvosios rinkos instituto tyrimu, 61 proc. Lietuvos gyventojų pateisina kontrabandą.
2010 m. pradedami ir didieji bendri muitinės bei policijos tyrimai prieš kontrabanda įtariamas Viliaus Karaliaus ir Marijano Taraškevičiaus vadovaujamas grupes. 2011 m. abu veikėjai suimami. Beje, M. Taraškevičius, gyvenantis prabangiame name ir kaltinamas organizavęs didžiules kontrabandos siuntas, medicinos ekspertų pripažintas neveiksniu.
Vien šiose dviejose bylose įtarimų pareikšta 12 muitinės pareigūnų, o iš viso per 2011 m. įtarimai mesti 41 muitininkui. Šiemet tempas nemažėja: įskaitant 30 Medininkų pareigūnų, įtarimai pareikšti 58 muitininkams.
Likę neėmė?
Medininkų poste 20–40 litų įmoka buvo standartinė, tai yra ją mokėdavo kiekvieno krovininio vilkiko vairuotojas, teigia Giedrius Cininas, Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos vadovas. Jo tarnyba yra atsakinga už muitinės personalo patikimumą ir antikorupcinę analitiką.
Tačiau muitinė ir policija įtarimus pareiškė tik 30 pareigūnų iš 90 dirbusių Medininkų poste. Jei kyšius duodavo visi vairuotojai, kaip tuomet dėl likusių 60 Medininkų pareigūnų?
„Aš tikrai drąsiai galiu pasakyti, kad tame visi nedalyvauja, – sako G. Cininas. – Jei aš dabar pradėsiu šnekėti, kad visi vienodi ir tik laiko klausimas, kada mes ateisime su antrankiais – tokia politika niekur nenuves. Toje byloje figūruoja 30 pareigūnų – tiek, kiek pavyko surinkti įrodymų. Kadangi įrodymų dėl kitų pareigūnų nėra, aš būčiau linkęs juos laikyti sąžiningais. Jei bus naujos bylos, nauji įrodymai, tada taip – galėsime kalbėti apie kitus. Bet sakyti, kad visur tas yra, šnekėti neatsakingai ir įžeisti tą dalį pareigūnų, kurie dirba sąžiningai – juos kaip tik reikia saugoti, juos reikia branginti. Ir aš geriau sakysiu, kad jie visi sąžiningi, net jei į tą skaičių patenka ir ne visai sąžiningi.“
Pasak jo, muitinės imuniteto tikslas yra išgaudyti sąmoningai ir piktybiškai siekiančius pasipelnyti muitininkus, o didžiąją masę, kuri prisitaiko prie situacijos, palenkti į savo pusę.
Kita vertus, Medininkų kyšininkavimo bylos tyrėjai stengiasi įrodyti sistemą ir išsiaiškinti, kaip pinigais buvo dalijamasi, kiek žmonių pamainoje ir visame muitinės poste buvo į tai įvelti. G. Cininas neatmeta galimybės, kad gavus papildomų duomenų įtariamųjų ratas gali būti plečiamas.
„Pamaina dirba 24 valandas. Parą dirba, tris ilsisi. Ir pamainoje vykdoma rotacija – tų žmonių darbo vietos kažkiek keičiasi. Jie eina į vieną darbo barą ir keturias ar šešias valandas padirba, po to eina į kitą darbo barą. Tai yra tam tikra korupcijos prevencijos priemonė. Ar ji veiksminga – sunku pasakyti. Ji, kita vertus, verčia tuos asmenis taikyti kažkokią sistemą“, – sako G. Cininas.
Duoda visi
Iš smulkių ar kiek didesnių kyšių pasipelno ne tik muitininkai, pavyzdžiui, sudarydami dirbtinių kliūčių ir reikalaudami kupiūros, bet ir vairuotojai: šie išvengia problemų, jei savoms reikmėms veža du blokus cigarečių vietoje leistinų dviejų pakelių, jei neturi kokio nors reikalingo dokumentėlio ar pažeista priekabos plomba, kas reiškia privalomą tikrinimą.
„Kad smulkūs pažeidimai lengvai pereitų ir būtų užmerktos akis. Jei įpratę duoti visi, tai duoda visas srautas, nes negali vieni duoti, kiti ne, – aiškina G. Cininas. – Ta sistema neatsirado vakar, ne prieš metus, ne prieš penkerius. Ji buvo visada. Mes susėdome su vadovybe ir pradėjome galvoti, kaip galime efektyviai išgyvendinti. Pirma mintis buvo budėti ir gaudyti postuose, tačiau tai pasirodė neefektyvu, nes situacija pasikeisdavo tik tada, kai mes būdavome.
Kita mintis – nukreipti priemones prieš vairuotojus. Gaudyti tuos, kurie duoda, ir bausti juos už papirkimą. Mums tai pasirodė labai nesąžininga iš mūsų pusės, nes vairuotojai patys yra tapę tos situacijos įkaitais. Mes, muitininkai, esame pastatę vairuotojus į tą situaciją ir dar, jei pradėsime juos už tai bausti – tai nelabai teisinga. Bandėme leisti informacinius lapelius vairuotojams, kad neduokit kyšių, nes bus pranešta teisėsaugos institucijoms. Apčiuopiamų rezultatų tai nedavė.“
Tik išnaudojus prevencines priemones – tiek nukreiptas į vairuotojus, tiek į kolegas muitininkus – imtasi rinkti įrodymus ir galiausiai žvanginti antrankiais. Kaip dėl panašių rinkliavų kituose postuose? „Tikimybė tikrai yra“, – atsako G. Cininas.
Kas keliaus į dangų?
Muitinė laikoma labiausiai korumpuota tarp teisėsaugos ir panašių institucijų Lietuvoje, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos 2011 m. Lietuvos korupcijos žemėlapis. G. Cininas teigia, kad pastaroji byla, nors skirta apsivalyti, trumpuoju laikotarpiu muitinės įvaizdžiui gali pakenkti, tačiau, jo įsitikinimu, ilguoju laikotarpiu bus atvirkščiai.
Grįžtant prie biblinio muitininko, štai ištrauka iš evangelijos pagal Luką. „Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: „Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju“. O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: „Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!“ Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.
Taigi kuris pirmas keliaus į dangų: atgailauti besistengianti muitinė ar teisuolis V. Mazuronis?
