Jungtinės Valstijos vis dar bando srėbti nuo 2007 m. užsilikusią blogų būsto paskolų košę. JAV Federalinės būsto finansų agentūros (FHFA) duomenimis, net 11 mln. JAV gyventojų turi nekilnojamojo turto paskolų, kurių dydis pranoksta turimo turto vertę.
Ekonomikai sunkiai atsigaunant po nokautų, daugėja asmenų, prarandančių stogą virš galvos. Dėl to mažėja nekilnojamojo turto vertė ištisuose miestų rajonuose. Norėdama išspręsti šią rinkimų kampanijos metu itin opią problemą, Baracko Obamos administracija surėmė kardus su nekilnojamojo turto paskolas teikiančiomis bendrovėmis „Fannie Mae“ ir Freddie Mac“ administruojančia FHFA.
Finansų krizės pradžioje įkurta FHFA centrinės JAV valdžios pavedimu perėmė dvi nekilnojamojo turto finansavimo gigantes – „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“. Net 60 proc. visų būsto paskolų priklauso šioms dviem kompanijoms, tad nesunku nuspėti, kokią įtaką JAV ekonomikai turi šias įmones administruojančios institucijos sprendimai ir nuomonė. Būtent todėl agentūros vadovo Edwardo DeMarco kategoriška neigiama nuomonė apie galimą dalies skolų nurašymą nemokiems gyventojams kelia visuomenės ir JAV vadovo pasipiktinimą.
Esminis klausimas, neduodantis ramybės daugeliui JAV ekonomistų – ką daryti su milijonais nemokių JAV gyventojų? Standartinė procedūra, kai turtas konfiskuojamas, o gyventojai iškeldinami, pasirodė itin ydinga, mat vienoje gatvėje atsiradus keliems nemokiems savininkams, krinta aplinkinių gyventojų būsto kaina. Galiausiai susiklosto situacija, kuomet sąžiningai įmokas mokantys gyventojai turi susitaikyti su tuo, kad jų turto vertė tirpsta akyse. Tokie gyventojai gali rinktis nuostolingai parduoti turtą, kuomet už parduotą būstą gautų lėšų nepakanka paskolai padengti, arba gyventi apleistų namų kaimynystėje ir tikėtis, kad būstai ilgainiui nebus atiduoti socialinėms reikmėms. Tokia situacija iš principo nenaudinga niekam, nes paskolas suteikusios bendrovės nesusigrąžina pinigų, ekonomika buksuoja dėl per didelės būsto pasiūlos, o gyventojai praranda turto vertę. Tačiau ką daryti?
„Freddie Mac“ ir „Fannie Mae“ atlikta analizė parodė, kad nurašius dalį paskolos bei sumažinus mėnesio įmokas būtų galima sumažinti iškeldinimų skaičių, o kartu ir sulaukti įmokų, kurios nebūtų mokamos esant dabartiniam skolos dydžiui. Anot JAV spaudos, dalinis skolos nurašymas atneštų papildomų pajamų nekilnojamojo turto paskolų kompanijoms ir atstatytų minimalų socialinį teisingumą, mat pačias bendroves „Freddie Mac“ ir „Fannie Mae“ nuo bankroto išgelbėjo 150 mlrd. Dolerių, skirtų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Tokioms analizės išvadoms pritaria nemažai ekonomistų ir pats JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris. „Mano nuomone, gerai koordinuotas dalinis nurašymas šiuo metu yra naudingas Jungtinių Valstijų mokesčių mokėtojams, – teigia JAV iždo sekretorius.
„Nėra nė mažiausios abejonės, kad skolos sumažinimas yra pats efektyviausias būdas stabilizuoti ekonomiką ir padėti ant benamystės ribos balansuojantiems gyventojams“, – T. Geithneriui antrino Kalifornijos universiteto Berklyje ekonomistas Kenethas Rosenas. Panašios nuomonės laikosi ir „Moody’s Analytics“ vyriausiasis ekonomistas Markas Zandis, didžiausiam politinių naujienų portalui JAV – „The Huffington Post“ teigęs, kad „asmenys, sulaukę paskolos nurašymo, neabejotinai įgauna papildomos motyvacijos stengtis mokėti įmokas laiku“.
Vis dėlto pastaruoju metu nemažai kritikos sulaukiantis Federalinės būsto finansų agentūros vadovas Edwardas DeMarco laikosi priešingos nuomonės. Jo teigimu, planai gauti 3,6 mlrd. dolerių papildomų pajamų yra per daug optimistiniai, mat nurašymo išlaidos siektų 2,1 mlrd. dolerių. Negana to, anot FHFA vadovo, šioje situacijoje neabejotinai suveiktų žmogiškasis faktorius. Galima tikėtis, kad asmenys, balansuojantys ties nemokumo riba, tyčia praleidinėtų įmokų terminus, kad galiausiai sulauktų pagalbos, o šis faktorius nėra įskaičiuotas į „Freddie Mac“ ir „Fannie Mae“ atliktą analizę. E. DeMarcas pridūrė, kad vos 19 tūkst. gyventojų sprendimas sąmoningai pasirinkti nemokumą smarkiai iškreiptų planus ir biudžetui užkrautų papildomą naštą.
„Freddie Mac“ ir „Fannie Mae“ administruojančios agentūros vadovo žodžiai paskatino savo nuomonę pareikšti Respublikonų ir Demokratų partijų atstovus. „Man protu nesuvokiama, kaip ponas DeMarco gali sau leisti atsisakyti padėti mažiausiai 500 tūkst. šalies piliečių, kuriems gresia gyvenimas gatvėje“, – dienraščiui „The New York Times“ sakė Demokratų partijos narys Atstovų rūmuose Elijah E. Cummingsas.
Iždo sekretorius T. Geithneris atvirame laiške teigė, kad sprendimas nenurašyti dalies skolų nėra pats geriausias esant dabartinei ekonominei situacijai, ir ragino nekilnojamojo turto finansavimo bendroves prižiūrinčią agentūrą gerai apgalvoti savo sprendimą. Tuo tarpu Respublikonų partija palaiko FHFA išvadas ir kaltina B. Obamos administraciją pernelyg spaudžiant E. DeMarco. „Šis žmogus demonstruoja stebėtiną valią ir pasiryžimą pirmiausia galvoti ne apie politikus įsitikinimus, o JAV piliečių interesus“, – sakė FHFA prižiūrinčio komiteto Senate narys respublikonas Spenceris Bachusas.
Galiausiai viskas atsiremia į klausimą, kuris skaldo JAV visuomenę nuo pat krizės pradžios – kas turi atsakyti už finansiškai merdinčius asmenis. FHFA tikslas – prižiūrėti, kad „Freddie Mac“ ir „Fannie Mae“ nebankrutuotų, tad taikomos priemonės visada atitiks privataus, o ne viešojo intereso poreikius. Politikai, kalbantys apie skolų nurašymą, taip pat turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gyventojai paskolas ėmė laisva valia, tad asmeniniai finansiniai sunkumai neturėtų tapti centrinės valdžios rūpesčiu. Kita vertus, moralizuoti, ką gyventojai turėjo daryti ir ko ne, kai atrodė, kad gatvės auksu grįstos, irgi nebėra tikslo. Situacija pasiekė kritinį tašką, tad reikia realių veiksmų, kurie skatintų ekonominį augimą ir atsigavimą, o patarimai, kaip, kada ir kokias paskolas imti, turėtų būti įtvirtinti ne tėvišku pagrūmojimu, o realiais įstatymais.
