Nevėžninkų kaime esančioje nuotekų valykloje vėlų antradienio vakarą įvyko avarija. Pirminiais duomenimis, iš prakiurusio pūdytuvo išsiliejo trečdalis jame buvusio nuotekų dumblo.
Prakiuro pūdytuvas
Nors bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ ramina gyventojus, kad avarija nei žmonėms, nei gamtai žalos nepadarė, tačiau vasarą nuo ypač stipraus dvoko kenčiantys aplinkinių kaimų gyventojai baiminasi, jog ir žiemą jiems užgniauš kvapą.
Laikinai UAB „Aukštaitijos vandenys“ generalinio direktoriaus pareigas einantis Saulius Venckus „Sekundei“ teigė, kad iš pūdytuvo išsiliejęs dumblas į gruntą nepateko: jis subėgo į bendrovės teritorijoje įrengtus kanalizacijos vamzdynus, o iš jų pateko į nuotekų valymo įrenginius. Tačiau toje teritorijoje sklinda ne itin malonus kvapas.
Pasak S.Venckaus, bėda ta, kad dar vakar popiet iš jo tekėjo dumblas ir avarijos padarinių greitai nebuvo galima likviduoti.
„Nelengva rasti, kur įvyko avarija, nes pūdytuvas gana didelis ir betoninis, sunku nustatyti, iš kur teka dumblas“, – kalbėjo S.Venckus.
Kaltininkas – amžius?
Laikinojo direktoriaus teigimu, iš prakiurusio pūdytuvo jau ištekėjo trečdalis nuotekų dumblo. Kokiame aukštyje prakiuro talpykla – neaišku. Pasak S.Venckaus, jei prakiuro pūdytuvo sienos apatinė dalis, gali ištekėti ir talpykloje dar likęs dumblas.
Iš viso pūdytuve telpa 1600 kubinių metrų dumblo.
Avarijos priežastys vakar dar nebuvo aiškios. S.Venckus spėjo, kad pūdytuvas galėjo prakiurti dėl to, kad yra senas. Šie įrenginiai pastatyti dar 1978 metais, o vėliau tik rekonstruoti.
Laikinasis direktorius netiki, kad pažeisti pūdytuvą galėjo šalį užklupę dideli šalčiai. Jis patikino, kad per puvimo procesą įrenginio viduje laikosi maždaug 37 laipsnių šilumos temperatūra.
S.Venckaus teigimu, jokios žalos aplinkai ir žmonėms ši avarija nepadarė.
Apsunkina darbą
Laikinasis „Aukštaitijos vandenų“ vadovas apgailestavo, kad dėl nelaimės bendrovė negali pasigaminti daugiau elektros energijos, nes gaminama mažiau dujų. Pasak jo, abiejuose nuotekų dumblo pūdytuvuose susidarančios biodujos yra naudojamos elektros energijai gaminti.
Biodujas deginant koogeneratoriuje per metus „Aukštaitijos vandenys“ pagamina apie 2,8 mln. kW elektros ir maždaug tiek pat šilumos energijos.
Kiek susidariusi situacija pridarė nuostolių, paaiškės tik po tyrimo, kai bus atidengtas pūdytuvas.
S.Venckus tvirtino, kad tai vienintelė didesnė avarija per pastarąjį laiką. Per šalčius, pasak jo, buvo kelios avarijos mieste: užšalo ar trūkinėjo vamzdžiai.
Trečiadienio rytą į avarijos vietą buvo atvykę ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Savivaldybės administracijos atstovai.
Aplinkosaugininkai paėmė iš valymo įrenginių ištekančio vandens mėginius. Laboratorijoje juos ištyrus paaiškės, ar išleidžiamas vanduo avarijos metu nebuvo užterštas.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
