Nukentėjo, bet
nesikreipė
Praėjusių metų pabaigoje į pagalbą Panevėžio kolegijos studentus pasitelkę Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai pabandė išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie policininkus ir jų veiklą. Gruodžio mėnesį Pasvalio, Rokiškio, Biržų, Kupiškio, Panevėžio rajonuose ir Panevėžyje vykdytos apklausos metu paaiškėjo, kad toli gražu ne visi su pareigūnais susidūrę žmonės susidarė teigiamą nuomonę: daugiau nei pusė apklaustųjų liko nepatenkinti jų darbu, dešimtadalis į policiją net nesikreipusių asmenų netiki, kad ji galėtų padėti išspręsti iškilusias problemas.
Vos ketvirtadalis respondentų tegalėjo pasakyti jų gyvenamąją teritoriją prižiūrinčių inspektorių vardus ir telefonus, dar mažiau žinojo, kur kreiptis iškilus nesklandumams su nepilnamečiais. Todėl ir nuomonės apie policininkus susidaryti gyventojai nespėjo – informacijos apie jų veiklą žmonėms tiesiog nepakanka.
Iš Panevėžio apskrityje gyvenančių 226 tūkstančių 656 aštuoniolikos metų ir vyresnio amžiaus žmonių apklausti buvo 904, daugiau nei pusę jų sudarė 30–62 metų gyventojai. Apie 40 procentų anketinės apklausos dalyvių patvirtino buvę nukentėję nuo teisės pažeidėjo ar nusikalstamos veikos metu, tačiau į policiją kreipėsi mažiau nei pusė respondentų. Iš jų šiek tiek daugiau negu pusė buvo iš dalies nepatenkinti arba nepatenkinti policijos darbu, daugiausia nusiskundimų pareiškė jauniausieji apklausos dalyviai.
Panevėžio krašto gyventojai nurodė dvi svarbiausias nepasitenkinimo viešąją tvarką užtikrinančių pareigūnų darbu priežastis – policininkų neprofesionalų elgesį ir nenorą imtis jokių veiksmų. Bėdos prispausti nesikreipusieji patikino mieliau patys išsprendę sunkumus. Beveik 13 procentų teigė iš viso netikintys, kad policija gali padėti išspręsti iškilusias problemas. Veltui gaištamo laiko bendraujant su teisėsauga daugiau gailėjosi vidurinės amžiaus grupės respondentai.
Trūksta sąžiningumo
Vis dėlto dauguma gyventojų pažymėjo, kad santykiai su policija jų gyvenamojoje vietoje yra geri arba labiau geri nei blogi. Viešosios policijos – patrulių, budėtojų, licencijavimo pareigūnų veiklą gerai ir labiau gerai negu blogai įvertino apie 45 procentai apklausos dalyvių, trečdalis apklaustųjų nuomonės tiesiog neturėjo. Visiškai policija pasitikėjimą išreiškė vos daugiau nei 27 procentai respondentų.
Gyventojai pažymėjo, kad Panevėžio krašto tvarkos sergėtojai labiausiai pasižymi mandagumu ir turi didžiausią trūkumą – nėra sąžiningi. Vertindami policijos pareigūnų kompetenciją apklaustieji nurodė, kad labiausiai jiems trūksta operatyvumo. Kiek mažiau tyrimo dalyvių pareiškė, kad policininkai taiko per švelnias sankcijas ar imasi netinkamų būdų problemoms spręsti. Kad policijos pareigūnai į pranešimus reaguoja profesionaliai, pareiškė tik 9,4 procento apklaustųjų.
Teigiamai apie pareigūnų išvaizdą prakalbo didžioji dalis gyventojų, tačiau jų fizinį pasirengimą kaip tinkamą įvertino vos penktadalis.
Daug palankesnės nuomonės Panevėžio krašto gyventojai yra apie eismo saugumą užtikrinančių pareigūnų darbą – apie 75 procentus tyrimo dalyvių jį įvertino teigiamai, beveik pusė užtikrino jaučiantys pagerėjimą. Tačiau kone tiek pat žmonių patvirtino kelyje vis dar nesijaučiantys saugūs. Apklausos dalyviai pripažino, kad labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių grupė – pėstieji, mažiausiai – vadeliotojai. Tyrime dalyvavusių Panevėžio apskrities gyventojų nuomone, didžiausią įtaką avaringumui turi vairuotojai – jų Kelių eismo taisyklių (KET) nepaisymas, nekultūringumas. Respondentai pareiškė, kad pareigūnai daugiau dėmesio turėtų skirti šiurkščių KET pažeidimų išaiškinimui bei griežtai eismo dalyvių atsakomybei už juos.
Nebaudė moterų
Apie 80 procentų apklaustų moterų – beveik per pusę daugiau nei vyrų – pripažino nebuvusios baustos už KET pažeidimus, tačiau kyšį pareigūnams daug dažniau siūlė stipriosios lyties atstovai. Atsižvelgiant į apklausos rezultatus, kyšio davimo atvejai pernai nebuvo dažni – vidurkis siekia apie 14 procentų.
Net 40 procentų apklaustųjų policijai pasiūlė aktyviau bendradarbiauti su visuomene, daugiau patruliuoti gatvėse, būti profesionalesniems, veikti ryžtingiau. Kone dvigubai didesnė dalis pareiškė norą padėti policijai formuojant saugią savo gyvenamosios vietos aplinką. Nedaug tyrimo dalyvių žinojo apie pareigūnų vykdomas akcijas ir pareiškė, kad informacijos apie jų veiklą yra nepakankamai.
Panevėžio apskrities VPK viršininkas Rimantas Bobinas teigė, kad tyrimo rezultatai kol kas dar nėra išsamiai išnagrinėti.
„Tyrimas jau kelerius metus atliekamas metams baigiantis ir mūsų įstaigai yra labai svarbus. Juk nesame izoliuota institucija, teikiame paslaugas visuomenei, todėl norisi žinoti, kaip jos vertinamos, kokia kokybė. Tyrimo rezultatus analizuosime ir pagal juos skirstysime prioritetus, konkrečius darbus“, – sakė vyresnysis komisaras.
Panevėžio apskrities VPK vadovo teigimu, policijai kol kas idealiai atlikti savo pareigų nesiseka, todėl reikia tobulėti, kai ką taisyti.
Justė BRIEDYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Panevėžio apskrities VPK viršininkas R.Bobinas teigė, kad policijai labai svarbūs tyrimo rezultatai – jie bus analizuojami, atsižvelgiant į išvadas, bus skirstomi prioritetai ir konkretūs darbai.
