Festivalio „Degantis žmogus“ metu dingsta bet kokie tabu.
Dykuma. Karštis. Nuogi kūnai. Šypsenos. Bučiniai. Riedučiai. Keisti rūbai. Šie kasmetinio alternatyvaus meno festivalio „Degantis žmogus“ Nevados dykumoje vaizdai lietuvius fotografus Moniką Požerskytę ir Romualdą Požerskį įkvėpė sukurti nuotraukų ciklą ir albumą.
Septynios festivalio dienos, tūkstantinė žmonių minia, specialios apsaugos pajėgos, vietinė radijo stotis, budintys medikai, policija, 40 laipsnių dykumos karštis dieną bei 5 laipsniai šalčio naktį, smėlis ir smėlio audros. Tai festivalio „Degantis žmogus“ atmosfera, kurioje skleidžiasi milžiniškos meno ir naujausių technologijų šventės vaizdai. Šventės, kurioje vyrauja tikras nuogo žmogaus kultas.
„Tikėjausi, kad bus labai keistų ir objektyvo tiesiog besiprašančių dalykų. Bet kad viskas bus taip įdomu, ir kad tvyros tokia geranoriškumo, atvirumo, bendravimo, visuotino džiugesio aura, tikrai nesitikėjau, – sakė R. Požerskis, savo ir dukros nuotraukų parodą „Degantis žmogus“ pristatantis įvairiuose Lietuvos miestuose. – Ten sutikau vieną lietuvį iš Čikagos (jis pamatė, kad ant mano marškinėlių užrašyta „Lietuva“), jis ir klausia manęs: gal aš suprantu, kas čia vyksta, nes jis esą nieko neraukia?
Aš, sakau, kad irgi nieko nesuprantu. Bet ten praktiškai nieko ir neįmanoma suprasti. Įprastai vertinant – ten viskas yra nesąmonė. Būna, sapnuoji, svajoji, fantazuoji, bet visos tavo fantazijos yra niekas palyginus su tuo, kas ten vyksta. Niekad nesugalvosi tokių kvailysčių ir situacijų, kurios ten nutinka.“
Klausant R. Požerskio pasakojimo, po truputį darosi aišku, kad į Nevados dykumą kasmet traukia keista ir marga publika, bent vieną savaitę per metus norinti ištrūkti iš savo įprasto gyvenimo. Iš kostiumų, baltų apykaklių, verslo taisyklių pasaulio į visai kitą pasaulį.
„Bet čia šie žmonės pakliūva į pasaulį, kuris praktiškai neegzistuoja, – į paradoksą atkreipė dėmesį kaunietis fotomenininkas ir pridūrė: – Nepriklausomybė šį pasaulį priartino prie mūsų.“
R. Požerskis ir M. Požerskytė savo nuotraukų serijoje įamžino įvairius šventės Nevados dykumoje tipažus: ekscentriškus storulius, romantiškas poreles, drąsiai savo kūnus apnuoginančias gražuoles.
Menas ar nelaiminga meilė?
„Degantis žmogus“ gimė 1986 m. San Franciske – vietos menininkai Larry‘s Harvey‘us ir Jerry‘s Jamesas saulėgrįžos proga (mūsų Joninės) sugalvojo keistą ritualą – paplūdimyje sudegino didelę medinę žmogaus skulptūrą. (Ne tokia meniška versija: skulptūrą sudegino meile nusivylęs dailininkas).
Vėliau ši tradicija persikėlė į Nevados dykumą. Ir galiausiai išsivystė į grandiozinį kasmetį renginį „Degantis žmogus“ („Burning Man“). Pastaraisiais metais festivalyje kiekvienąkart dalyvauja beveik 50 tūkstančių žmonių.
Festivalį rengia keliolika JAV kompiuterių bendrovių.
Prieš pat festivalį atostogoms užsidaro beveik visos JAV modelių, reklamos agentūros, kompiuterių bendrovės.
Kalbama, kad „Google“ darbdaviai, prieš priimdami į darbą naujus padalinių vadovus, reikalauja, kad jie būtų apsilankę bent viename „Degančio žmogaus“ festivalyje. Manoma, kad taip išbandomas pretendento į naują postą sugebėjimas atsipalaiduoti, betarpiškai bendrauti, nesutrikti keistose situacijose.
300 JAV dolerių kainuojantys bilietai savaitei iš anksto užsakomi tik internetu. Anot R. Požerskio, festivalyje nieko negalima pardavinėti ir reklamuoti. Pinigai ten neegzistuoja!
M. Požerskytės ir R. Požerskio nuotraukų paroda „Degantis žmogus“ Marijampolės kraštotyros muziejaus galerijoje “Saulėtekis” (Vytauto g. 31) vyks vasario 1-26 dienomis.
