Dar prieš porą savaičių buvo abejojama, ar ateis žiema, tačiau užklupus šalčiams ir vėl neramu – kada ji baigsis. Vieni nuo šalčio ginasi karštais gėrimais, šiltais drabužiais, o kiti, jeigu nėra svarbios priežasties, net nosies nekiša į lauką.
Atšalus suaktyvėjo šiltų drabužių, pirštinių, kepurių, kojinių prekyba. Tiesa, turgaus prekeiviai išaugusia paklausa pasigirti negali. Kaip juokauja turguje prekiaujančios moterys, pardavėjų, ko gero, daugiau nei pirkėjų. Į turgų užklysta tik tie, kurie jau patyrė, kaip gali skaudžiai kąsti šaltis.
„Perka, bet tik tie, kuriems nuo šalčio jau krenta ausys. Tačiau renkasi pačią pigiausią prekę, kad tik nebūtų šalta“, – „Sekundei“ sakė kepurėmis prekiaujanti Danguolė.
Šiltus galvos apdangalus siūlanti Jūratė Garbauskienė teigė, kad laimės dalykas, prie kurio pardavėjo prieis pirkėjas ir įsigys vieną ar kitą daiktą. Todėl kai kurie prekeiviai į turgų ateina tik savaitgaliais, kai būna gerokai daugiau lankytojų. O dirbantieji nuo šalčio ginasi šiltais drabužiais ir karštais gėrimais.
„Prisirengiame viską, ką turime, bet vis tiek šalta. Jeigu judėtum, gal taip ir nebūtų, tad dabar nuolat gurkšnojame arbatą, pasrebiame karštos sriubos. Dirbti vis tiek reikia, bet kai taip šalta, dirbame trumpiau“, – pasakojo J. Garbauskienė.
Nors šaltis gerokai praretino turgaus klientų gretas, tačiau lietuviškų lašinių pardavėjai prekyba skųstis negali. Jau daug metų mėsa prekiaujantis Gintautas Kuodis teigė pastebėję, kad panevėžiečiai nuo šalčio ginasi daugiau valgydami lašinių. Bet ne rūkytų, su daugiau raumens, o sūdytų.
„Pagrindas yra lašiniai, o ne raumuo. Dabar kaip tik reikia riebalų, kad būtų šilta iš vidaus. Kita vertus, sūdyti lašiniai yra sveikesni, geriau virškinami. Aišku, pavasarį, kai prasidės visi svorio metimai ir panašūs dalykai, vėl pirks turinčius daugiau raumens lašinius, bet dabar – kuo riebiau“, – pasikeitusius valgymo įpročius pastebi vyras.
Sveikiausias oras
Ištuštėjusiame daržovių skyriuje iš tolo matosi vaistažolėmis apkrautas prekystalis. Žymi žolininkė Nijolė Pagareckienė teigė, kad šaltis visiškai nebaisus, kai tinkama apranga. Todėl ji atsisakiusi persikelti į šiltesnes patalpas.
„Jau pripratau, tiek metų čia dirbu. Svarbiausia, kad nebūtų šalta kojoms. Man problema būtų visą dieną praleisti namuose, būtinai reikia nors kiek padirbėti gryname ore. Tiesiog esu įpratusi prie lauko sąlygų. Kita vertus, nuolatiniai klientai, neradę manęs, pamanytų, kad nebedirbu. Labai sunku pakeisti darbo vietą“, – pasakojo žolininkė.
Panevėžiečiai dažniausiai vaistažolių griebiasi tik tada, kai jau pradeda sirgti. Tokie šalčiai – pats sveikiausias oras, nes sunaikina daugelį virusų ir bakterijų.
„Dabar pats sveikiausias periodas, kai nėra visų tų dalykų, kurie perduodami oro lašeliniu būdu. Bet kai bus nulinė temperatūra, prasidės vėjai ir darganos, tada sulauksime įvairių peršalimo ligų“, – pažymi N. Pagareckienė.
Dažnas įsivaizduoja, kad vaistažolės yra kone būtinos peršalus, tačiau daugelis vaistingųjų augalų turi būti vartojami šaltuoju periodu kasdien. Kai lauke spaudžia itin didelis šaltis, gerokai sutirštėja kraujas, sulėtėja jo cirkuliacija, todėl žolininkė pataria, ypač vyresniems žmonėms, gerti daug mėtų, geltonžiedžių barkūnų, kalninių dobilų arbatų.
„Nereikėtų laukti, kol susirgsime, būtina nuolat gerti imunitetą stiprinančią arbatą. Puikus dalykas – lietuviškų žemuogių, čiobrelių, vingiorykščių, šeivamedžių, ežiuolių arbatos. Kad nepabostų, kasdien galima mėgautis vis kitokia arbata – bus ir skanu, ir naudinga“, – pataria žolininkė.
Dirba bet kokiomis sąlygomis
Net ir žnaibantis šaltukui dirbti priversti ne tik turgaus prekeiviai, bet ir rinkliavas mieste renkantys ar tvarką ir švarą palaikantys darbuotojai, kelininkai ir kai kurių kitų profesijų atstovai. Nors dauguma statybos sektoriaus įmonių kuriam laikui sustabdė darbus, kai kurie kurios triūsia ir per šalčius. Bendrovės „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė teigė, kad darbai, kuriuos buvo įmanoma sustabdyti, kuriam laikui nutraukti. Nesustojo tik „Rail Balticos“ tiesimo darbai dviejuose ruožuose. Tačiau jeigu temperatūra nukris iki minus 20 laipsnių, ir čia teks daryti pertrauką.
„Žemės darbai – vieninteliai, kuriuos dar galima dirbti tokiu oru. Platinama senoji geležinkelio sankasa, kad būtų galima įrengti europinę vėžę. Kol įšalas dar nėra gilus, iš karjerų gabenamą gruntą galima vežti“, – teigė „Panevėžio kelių“ atstovė.
R. Čepienės teigimu, visi darbuotojai aprūpinti žieminiais drabužiais, avalyne, šiltomis pirštinėmis, galvos apdangalais. Sudaromos sąlygos pailsėti ir atsigerti karštų gėrimų. Kita vertus, darbai atliekami mechanizuotai, tad daugelis darbuotojų dirba ne tiesiogiai lauke, o transporte. „Technika gana moderni, kad apsaugotų žmogų nuo šalčio“, – sakė R. Čepienė.
Visą dieną praleisti lauke tenka ir rinkliavą mieste renkantiems „Panevėžio gatvių“ darbuotojams. Prie centrinės turgavietės dirbantis Aleksandras Rajeckas teigė, kad šaltis nėra baisiausia. Kovoti su šalčiu yra įvairiausių priemonių.
„Du megztiniai, vatinukas, kumštinės pirštinės, ir nešalta. O kai pasirodo saulutė, tai išvis malonu. Mes nestovime vietoje, nuolat lakstome nuo vienos mašinos prie kitos, tad tikrai nešalta. Žiema ir turi būti žiema, man daug sunkiau, kai lyja. Skėčio laikyti negali, nes reikia ir kvitą išrašyti, ir pinigus paimti. Kai sušlampi, tada būna labai nemalonu, o šaltį galima pakęsti“, – pasakojo vyras.
Jis pasiguodė, kad net ir akimirkai atsitraukti nuo darbo vietos negali, nes atsiras tokių, kurie išvažiuos nesusimokėję, tad tenka prisitaikyti prie bet kokių klimato sąlygų.
„Kai šitaip šalta, statybininkai nedirba, policininkai važinėjasi automobiliais, o mes negalime atsitraukti iš savo darbo vietos. Tačiau kažkam ir tokį darbą reikia dirbti“, – sakė A. Rajeckas.
Ir nors kasdien į ligoninę atvežami įvairias galūnes nušalę panevėžiečiai, medikai teigia, kad kol kas labai sunkių nušalimų pasitaikė tik vienas kitas.
„Nušalusiųjų yra, kasdien sulaukiame trijų keturių pacientų, kurie atvyksta dėl bendro kūno atšalimo ar būna nušalę galūnes, tačiau antplūdžio tikrai nėra. Gal žmonės jau išmoko apsisaugoti“, – sakė Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
