Bedarbiu likęs panevėžietis inžinierius nepanoro būti valstybės išlaikytiniu ir pragyvenimo šaltinį sukūrė ne tik sau, bet ir dar trims žmonėms. Prieš metus surizikavęs ir bendrovę „Tribus“ įkūręs Gediminas Jakulis sulaukė Lietuvos darbo biržos įvertinimo. Penktą kartą jos surengtuose šalies darbdavių apdovanojimuose G. Jakulis nominacijoje „Už iniciatyvą pradėti ir plėtoti verslą“ pelnė trečiąją vietą.
Elektronikos technikos inžinieriaus specialybę turintis G. Jakulis praėjusių metų vasarį baldų detalių gamybos įmonę „Tribus“ įkūrė valstybės išlaikytiniu pabuvęs vos mėnesį.
„Norėjau imtis kažko, kad negyvenčiau iš pašalpų ir nereiktų važiuoti uždarbiauti į užsienį“, – teigė G. Jakulis.
Svarbiausia – idėja
Idėją nerti į baldų gamybos verslą mestelėjo šią sritį gerai išmanantys pažįstami. Pradedantis verslininkas sukūrė tris darbo vietas, vieną jų – pasinaudojęs Darbo biržos finansine parama. Taip vyras pragyvenimo šaltiniu aprūpino ir bedarbiu buvusį savo tėtį.
Metus veikiančios įmonės vadovas pripažįsta, kad per tiek laiko būta ir geresnių, ir blogesnių laikų, tačiau trauktis iš verslo minčių neturintis. G. Jakulis tikisi, kad daugiausia jėgų pareikalavęs etapas – jau praeityje.
„Sunkiausia – surasti idėją verslui ir investicijų jam pradėti“, – mano verslininkas.
Renkasi dirbti kitiems
Panevėžys keletą pastarųjų metų iš didžiųjų šalies miestų išsiskiria didžiausiu nedarbo lygiu. Teritorinėje darbo biržoje įregistruoti 20494 bedarbiai, tai yra net 13,9 proc. darbingo amžiaus Panevėžio regiono gyventojų.
Panevėžio darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo nuomone, vienas veiksnių, lemiančių, kad jau ne vienerius metus Aukštaitijos sostinė negeba išlipti iš nedarbo duobės, – menkas savarankiškas verslumas.
1000 gyventojų Aukštaitijos sostinėje tenka tik 28-i darbdaviai. Tuo metu kituose didžiuosiuose šalies miestuose šis rodiklis gerokai didesnis. Tačiau Šiaulius, Kauną ir net Klaipėdą Panevėžys lenkia pagal didžiosiose įmonėse dirbančių asmenų gaunamas pajamas. Tai rodo, kad panevėžiečiai labiau linkę būti darbuotojais nei patys kurti darbo vietas sau ir kitiems.
Smulkiuosius išstūmė verslo banginiai
V. Trofimovas svarsto, kad tokį Aukštaitijos sostinės gyventojų požiūrį suformavo ilgą laiką Panevėžyje gyvavusios pramonės tradicijos.
„Galbūt vėlyvas didžiųjų įmonių pasitraukimas iš Panevėžio lėmė, kad žmonės nedrąsiai imasi verslo“, – svarsto V. Trofimovas.
Tačiau, jo nuomone, perspektyvą turi būtent smulkusis ir vidutinis verslas.
Dar vakar Briuselyje Europos Sąjungos Regionų komitete svarstant Europos ateities švietimo strategiją vienu iš prioritetų buvo iškeltas jaunimo savarankiško verslumo skatinimas.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas ir miesto Tarybos narys Juozas Bečelis mano, jog viena iš priežasčių, išstūmusių iš Panevėžio smulkųjį verslą, – daugiau nei dešimtmetį vykdoma neprotinga miesto plėtros politika.
„Jei Ukmergės g. nebūtų leista statyti „Maximos“, dabar toje vietoje turėtume 10–15 krautuvėlių.
Panevėžys nesugebėjo atsilaikyti prieš didžiųjų prekybos centrų invaziją, kaip tą padarė Molėtai, Ignalina“, – įsitikinęs politikas ir buvęs bankininkas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
