Vakar vienuolikoje miesto mokyklų ir keturiuose darželiuose vyko įspėjamasis pedagogų streikas, dar daugiau švietimo įstaigų kolegas palaikė segėdami atitinkamus ženkliukus. Mokytojai viliasi, kad jis padės prisibelsti į Švietimo ministerijos duris ir visus nesutarimus išspręsti dialogu. Jeigu ledai nepajudės, neatmetama galimybė, kad bus ir neterminuotas streikas.
Galėjo ilgiau pamiegoti
Kiekviena mokykla galėjo pasirinkti, kokiomis valandomis ir kokia forma streikuoti. Dauguma jų iš anksto įspėjo mokinius ir tėvus apie protesto akciją ir leido moksleiviams ilgiau pamiegoti, o atvykusiesiems buvo siūloma veiklos: vieni žiūrėjo prevencinius filmus, diskutavo apie savo, kaip piliečio, teises, kiti žaidė šaškėmis ar skaitykloje vartė žurnalus, išradingesni šį laiką išnaudojo gamindami Užgavėnių kaukes ar žaisdami „Protų mūšį“.
Tačiau net ir prie streiko prisidėjusiose mokyklose ne visi pedagogai streikavo: Mykolo Karkos mokykloje streikavo tik trečdalis mokytojų, „Minties“ gimnazijoje – apie 87 proc., A.Lipniūno pagrindinėje mokykloje streikuoti atsisakė keli mokytojai, priklausantys kitoms profesinėms sąjungoms.
Kol mokiniai užsiėmė kita veikla, daugelio mokyklų mokytojų kambaryje virė diskusijos, mat anksti ryte kiekviena įstaiga sulaukė rašto iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kuriame pedagogai kviečiami sėsti prie derybų stalo.
Žeminama atestacija
Kaip „Sekundė“ jau rašė, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga reikalauja keisti mokyklų finansavimo sistemą – peržiūrėti mokinio krepšelio metodiką, atidėti planuojamą pedagogų atestaciją, užtikrinti minimalų 18 kontaktinių pamokų per savaitę darbo krūvį.
Daugelis kalbintų mokyklų profesinių sąjungų atstovų akcentavo, kad didžiausią nerimą kelia atestacija. Ir ne jos būtinumas, o pasirinkta forma ir priešpensinio amžiaus pedagogų nuvertinimas.
„Minties“ gimnazijos direktoriaus Egidijaus Samo teigimu, mokykloje aršiausios diskusijos kyla būtent dėl atestacijos, kuri pažeidžia mokytojų teises.
„Reikalavimai dėl minimalaus pamokų skaičiaus užtikrinimo ir mokinio krepšelio metodikos keitimo mūsų mokyklai nėra labai aktualūs, tačiau mokytojai nori solidarizuotis su kitais pedagogais. O atestacijos nuostatai ir mums yra svarbūs. Mokytojus jaudina ne tai, kad atestacijos vyks kas ketverius metus, nes visi pajėgūs ją apsiginti, o tai, kad priešpensinio amžiaus pedagogai nebeteks socialinių garantijų, po trisdešimties pedagoginio darbo metų galės tapti tik padėjėjais“, – kalbėjo E.Samas.
Prie mokytojų streiko prisijungusio lopšelio-darželio „Aušra“ profsąjungos pirmininkė Janina Petrulienė taip pat pabrėžė, kad ir ikimokyklinių įstaigų darbuotojai nesutinka su ydinga atestacijos tvarka, žeminančia pensinio amžiaus sulaukusius pedagogus ir reikalaujančia nereikalingų investicijų.
„Auklėtojams, kaip ir mokytojams, aktuali pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa. Pritariame, kad pedagogai turėtų nuolat tobulintis, ugdyti savo kompetencijas, tačiau tam nesudaromos palankios sąlygos. Priešpensinio amžiaus pedagogams norima nubraukti per daug metų sunkiai įgytus nuopelnus, kvalifikacijas, darbo stažą, kad jis galėtų būti tik padėjėju ir gauti daug menkesnį atlyginimą. Kita vertus, siūlymas kas ketverius metus atestuotis reikalautų kone metams atitrūkti nuo tiesioginio darbo, kad būtų galima tobulintis“, – mano J.Petrulienė.
Būdas mažinti algas
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkė Irena Matuzevičienė mano, kad atestacija yra vienas iš būdų apkarpyti mokytojams algas, kartu juos apkraunant papildomu darbu.
„Daugelis iš mūsų žino, kokį didelį segtuvą įvairių popierių ir dokumentų reikia pririnkti, kad galėtumėme būti atestuoti. Visos tos atestacijos reikalauja labai daug laiko, o dabar, kai pinigų ypač trūksta, kas garantuos, kad aš galėsiu apginti savo vardą, jeigu tuo metu Vyriausybė tam neskirs lėšų“, – klausė I.Matuzevičienė.
Anot jos, jokiame darbe nereikalaujama, kad specialistai kas kelerius metus turėtų būti atestuojami.
„Atlaikėme pačius sunkiausius laikus, kai daugelis išėjo į geriau mokamas vietas privačiame sektoriuje, o mes likome ir dirbome, nors mums ir buvo sakoma, kad esame nevykėliai. Mes likome, nes mylime savo darbą, esame jam atsidavę, stengiamės, kad pamokos būtų kuo įdomesnės. Bet, ministerijos nuomone, po trisdešimties metų nebeturime nei kompetencijos, nei gebėjimų dirbti mokytoju. Tai yra daugybę metų mokyklai paaukojusių pedagogų pažeminimas“, – mano I.Matuzevičienė.
(…)
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite vasario 22 d. „Sekundėje“.
