Bandys išgyventi
Pusmetį be darbo buvusį miesto Savivaldybės tarybos sekretoriato vyriausiąjį kultūros specialistą Arnoldą Simėną priglaudė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Jis tapo Juozo Urbšio visuomeninės ir kultūrinės minties centro vadovu. Bibliotekos direktorė Rima Maselytė tikina, kad sunkmečiu įkurtas bibliotekos padalinys neturėtų tapti našta biudžetui, nes išgyventi tikimasi iš projektinės veiklos.
Kiek per metus kainuos naujojo padalinio išlaikymas, R.Maselytė negalėjo atsakyti. „Ieškome šansų išgyventi, – neslėpė ji. – Tikimės išsilaikyti iš projektinės veiklos ir nebūti našta biudžetui.“
Užklaustas apie algą naujasis centro vadovas išliko paslaptingas.
„Turiu visą etatą, darbo sutartyje nurodytas pareiginės algos koficientas, tačiau nenorėčiau jo įvardyti“, – kalbėjo A.Simėnas.
Steigti paskatino
dovana
Pasak R.Maselytės, steigti J.Urbšio visuomeninės ir kultūrinės minties centrą nebuvo šiomis dienomis priimtas sprendimas. Kad toks padalinys reikalingas, nutarta praėjusių metų vasarą, kai paskutinio tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio giminaitis Povilas Urbšys bibliotekai dovanojo Krekenavos seniūnijos Čiūrų kaime Zaosės vienkiemyje esančią diplomato sodybą.
Tuometė Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė ėmė ieškoti lėšų sodybai restauruoti.
„Priimdami šią dovaną prisiėmėme ir didžiulę atsakomybę už sodybos išsaugojimą ir restauravimą, už Juozo Urbšio atminimo gaivinimą. Jei tokios dovanos būtume sulaukę šiomis dienomis, labai rimtai pagalvotume, ar esame pajėgūs ją priimti“, – neslėpė direktorė.
J.Urbšio sodybos restauravimo sąmata siekia 950 tūkstančių litų, darbams baigti dar reikia 380 tūkstančių. Pinigus restauravimui skiria Kultūros paveldo departamentas, R.Maselytė tikisi, kad savo pažadą paremti išpildys ir miesto bei rajono savivaldybės.
„Turime gražią viziją diplomato ir vertėjo J.Urbšio sodyboje parengti memorialinę ekspoziciją, organizuoti kultūrinius renginius, konferencijas, plenerus, – pasakojo bibliotekos direktorė. – Viliuosi, kad Panevėžio krašto žmonėms toks traukos centras labai reikalingas.“
Surasti naujojo padalinio vadovą direktorei buvo nelengva užduotis. Norėjosi gerai situaciją išmanančio ir prasmingų idėjų turinčio veiklaus žmogaus. Pasak direktorės, darbuotojas, kuris gyvas tik lakštingalų giesmėmis ir tik atrakina bei atrakina muziejų, J.Urbšio visuomeninės ir kultūrinės minties centre tikrai nebūtų tinkamas.
„Kandidatų buvo daug, tačiau kai kurie iškart po pokalbio suprasdavo nesantys pasirengę tokiam darbui, – atskleidė R.Maselytė. – Įdomiausią veiklos programą pristatė Arnoldas Simėnas. Džiugu ir tai, kad kultūriniame darbe jis turi geros patirties, o projektų rašymas taip pat nėra naujiena. Tikimės, kad centro vadovas nepabėgs.“
Pasisiūlė pats
A.Simėnas neslėpė į J.Urbšio visuomeninės ir kultūrinės minties centro vadovo pareigas pasisiūlęs pats. Po to, kai pasikeitus miesto valdžiai konservatorius turėjo palikti Savivaldybėje eitas pareigas, darbo jis dairėsi pusmetį.
„Žinojau, kad toks bibliotekos padalinys bus kuriamas, pasidomėjau ir pristačiau veiklos planą“, – „Sekundei“ kalbėjo A.Simėnas.
Tarpukario Lietuvos diplomato ir vertėjo J.Urbšio atminimo idėjų puoselėjimas aukštąjį lituanistinį išsilavinimą turinčiam A.Simėnui atrodo įdomus ir prasmingas darbas.
„Buvau Sąjūdžio tarybos pirmininkas Panevėžyje, leidau laikraštį „Laisvas žodis“, tų dienų idėjos man tebėra artimos. J.Urbšio sodyba tikrai nebus apmiręs muziejus su neįdomia ekspozicija – tokių ir taip užtenka, – planais dalijosi A.Simėnas. – Apie ūkinius reikalus menkai nusimanau, todėl rūpinsiuosi ne sodybos restauravimu, o kultūrinės projektinės veiklos organizavimu.“
Artimiausiuose naujojo centro vadovo planuose – projektų rengimas jaunimo stovykloms, plenerams, kultūriniams renginiams. Pasak A.Simėno, būtina išnaudoti ne tik apie J.Urbšį sukauptas istorines žinias, bet ir gražią, renginiams organizuoti tinkamą vietą.
Birutė KRONIENĖ
