Beveik po metų pastangų Europos Parlamentas plenarinėje
sesijoje Briuselyje pritarė reglamentui ir direktyvai, sugriežtinančiai darbo ir
poilsio reikalavimus tolimųjų reisų vairuotojams. Šie reikalavimai bus taikomi
krovininiams automobiliams (išskyrus specialios paskirties), kurių didžiausias
leistinas svoris viršija 7,5 tonos, taip pat keleiviniams automobiliams,
pritaikytiems vežti bent 9 keleivius, neskaitant tam tikrų išimčių.
Beveik tuo pat metu turėtų pradėti įsigalioti ir nauja skaitmeninių tachografų sistema, pamažu pakeisianti įprastus vairuotojų poilsio, vairavimo laiką, greitį ir kitus duomenis fiksavusius diskelius.
Sugriežtinama ir kontrolė
Pagal naująjį reglamentą ir direktyvą numatyta, kad kasdienio vairavimo trukmė neturi viršyti 9 val., o savaitės vairavimo laikas – 56 valandų. Keliaudamas ilgiau negu savaitę, vairuotojas turi padaryti bent 45 val. pertrauką. Šie ir įvairūs papildomi reikalavimai turėtų įsigalioti visose ES šalyse registruotiems automobiliams, net jei jų kelionės maršrutas iš dalies driektųsi ne ES teritorija, taip pat ES keliais vykstantiems kitų šalių automobiliams.
Pritartais teisės aktais numatyta sugriežtinti ir šių reikalavimų kontrolę, atsižvelgiant į dažnai pasitaikančius šiuo metu galiojančių taisyklių pažeidimus: nuo 2008 m. siūloma padidinti tikrinamų vairuotojo darbo dienų dalį ir bent 15 proc. šių patikrinimų turės būti atliekama keliuose, 30 proc. – įmonėse. Pastarosios taip pat bus įpareigotos rinkti vairuotojų darbo laiko duomenis. Didelio rizikos laipsnio įmonės bus dažniau tikrinamos ir griežčiau baudžiamos už pažeidimus.
Vairuotojams – mažiau lankstumo
Nors jau dabar tolimųjų reisų vairuotojai linkę piktintis jiems numatytu ilgesniu poilsio ir trumpesniu darbo laiku, asociacijos “Linava” krovininio transporto skyriaus vadovas Gintautas Ramaslauskas teigia kol kas nematantis pagrindo nuogąstauti dėl pasikeitimų ar jais piktintis.
Anot pašnekovo, visų pirma Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, praėjusių metų gruodžio 6 d. patvirtintas reglamentas bei direktyva įsigalios negreitai: pirmiausia jis bus verčiamas į visas oficialias ES kalbas, paskui, kaip planuojama, oficialiame leidinyje turėtų pasirodyti balandžio mėnesį ir tik po 20 dienų – įsigalioti. “Taigi dokumentas įsigalios ne anksčiau kaip gegužę. Bet dėl to nerimauti nereikėtų – patvirtinti reikalavimai nėra esminiai, nes ir dabar tolimųjų reisų vairuotojams taikomi gana griežti reikalavimai”, – teigia G.Ramaslauskas.
“Linavos” atstovas nemano, kad dėl pasikeitimų turėtų atsirasti krovinių pristatymo problemų ar didesnių išlaidų, nes reikalavimai galios visiems vienodai. Naujovės esmė, pasak G.Ramaslausko, bus tik ta, kad sugriežtinti reikalavimai paliks mažiau lankstumo vairuotojams.
Duomenis saugos kompiuteriai
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija šiais metais jau informavo Valstybinę kelių transporto inspekciją apie gautą Europos Komisijos energetikos ir transporto generalinio direktorato oficialų raštą, kuriame pranešama apie Komisijos pritarimą dėl bendros Europos Parlamento ir Tarybos pozicijos, nurodančios, jog privaloma ES šalyse įdiegti skaitmeninių tachografų sistemą. Galutinė tokios sistemos įdiegimo data numatyta irgi šių metų gegužę.
Skaitmeninius tachografus privalės turėti visos naujos pirmą kartą registruojamos krovininės transporto priemonės, kurių didžiausia leistina masė viršija 3,5 tonos, įskaitant priekabas ir puspriekabes, taip pat keleivinės transporto priemonės, turinčias 9 sėdimas vietas.
Pasak Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio skyriaus viršininko Ramūno Žukausko, informacijos apie skaitmeninę naujovę turima nedaug, tačiau žinoma, kad iki šiol naudotus įprastus tachografų diskelius, grafiškai braižiusius kreives, tolimųjų reisų kelionėse ims keisti skaitmeninės kortelės, dedamos į tachografus, – visa informacija apie vairuotojų poilsį, vairavimo laiką, greitį ir kitus duomenis bus saugoma kompiuterinėje laikmenoje.
Kortelės jau išduodamos
R.Žukausko teigimu, dabartinė tachografų naudojimo sistema yra ne tokia patogi kaip naujoji, nes į tachografus dabar kasdien tenka dėti diskelius. Įdiegus naują sistemą, vairuotojas, kaip asmens dokumentą, į skaitmeninį tachografą turės įdėti vairuotojo kortelę, ji identifikuos vairuotoją ir bus ilgiau naudojama duomenims apie vairuotojo veiklą kelionės metu laikyti.
Taip pat, anot Panevėžio skyriaus viršininko, kartu su skaitmeninėmis vairuotojo kortelėmis bus naudojamos ir dirbtuvių, įmonės bei kontrolės kortelės. Vienos iš jų leis tikrinti, kalibruoti ir perkelti duomenis iš skaitmeninio tachografo, kitos leis identifikuoti kontrolės instituciją bei pareigūną, skaityti, spausdinti ar perkelti tachografo arba vairuotojo kortelės atmintyje esančius duomenis, dar kitos – sudarys galimybę įmonės užrakintame tachografe laikomus duomenis rodyti ekrane, juos perkelti, spausdinti. Manoma, jog skaitmeninė sistema padės užtikrinti saugų duomenų keitimąsi tarp ES valstybių institucijų bei prisidės prie kelių eismo saugumo ir vienodos konkurencijos stiprinimo.
Ši naujovė nereiškia, kad iki šiol įprastų tachografų diskelių jau nebereikės – tiesiog skaitmeninė sistema bus pradėta įgyvendinti pamažu.
Pasiteiravus, kiek jau yra Panevėžyje išduota naujovę atitinkančių vairuotojų ar įmonių kortelių, R.Žukauskas teigė: prašymus išduoti skaitmenines korteles yra pateikę 13 vairuotojų ir 2 įmonės. Aštuonios abiejų rūšių kortelės jau išduotos. Tokios kortelės kainuoja 170 Lt.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.lt
S.Kašino nuotr. Valstybinės kelių transporto inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininko R.Žukausko teigimu, skaitmeninius tachografus privalės turėti naujos, pirmą kartą registruojamos krovininės transporto priemonės.
