M. Fraseris.
Praėjus keliems mėnesiams nuo kovo 11 dieną Japoniją sukrėtusio niokojančio žemės drebėjimo ir cunamio, tebesitęsianti branduolinė nelaimė Fukušimoje gilina humanitarinę tragediją ir trukdo atsigauti.
Pažeistuose reaktoriuose ir panaudoto kuro saugyklose yra dešimt kartu daugiau branduolinio kuro nei buvo 1986 metais sprogusiame Černobylio reaktoriuje. Trijuose reaktoriuose kuras išsilydė, beveik neabejotinai kiaurai per reaktorių korpusus, pirminės sulaikymo struktūros pralaužtos, sprogimai nuplėšė antrines sulaikymo struktūras (pastatus).
Radioaktyvus kuras toliau išmetamas į aplinką, uždarojo ciklo aušinimo sistema vis dar neatkurta. Daugiau nei 100 tūkst. tonų labai radioaktyvaus nuotekų vandens užlieja įrenginius, nes vanduo ir toliau pilamas, kad būtų išvengta tolimesnių didžiulių radioaktyvios taršos išmetimų.
Dar radioaktyvesniam nei patys reaktoriai kiekvieno reaktoriaus kaimynystėje esančiuose baseinuose laikomam panaudotam kurui taip pat buvo stipriai pakenkta, dalis radioaktyvumo nutekėjo, ir vis dar nėra stabilaus aušinimo.
Panaudotas kuras ketvirtajame reaktoriuje sukėlė vandenilinį sprogimą ir gaisrą kovo 15 dieną. Tai sukėlė didžiulius kiekius radiacijos, savo dydžiu palyginamos ir su Černobyliu, nutekėjimą į orą, žemę ir vandenyną. Ji ir toliau nutekės, galbūt metų metus.
Ir, nors Fukušimos nelaimė pritraukia pavėluotą pasaulinį dėmesį branduoliniam saugumui ir patikimumui bei skatina peržiūrėti branduolinius pajėgumus, kalbant apie branduolinius ginklus jos prasmė išlieka dažniausiai nepastebėta.
Reaktoriuose ir ginkluose naudojamos tos pačios branduolinės reakcijos ir sukuriami tokie patys radioaktyvus padariniai, kuriuos išnešioja vėjas, lietus ir vanduo, jeigu jie patenka į aplinką. Šie padariniai taip pat nepaiso valstybių sienų ir sukelia tokias pačias ilgalaikes vėžio ir genetinių pakitimų grėsmes.
Fukušimoje „tobulas sukrėtimas“ – didžiulis žemės drebėjimas ir cunamis, daugybė pažeidžiamų reaktorių pakrantėje, kuro saugyklos tuose pačiuose pastaruose, neadekvačios užtvaros, energijos tiekimo nutrūkimas ir per žemai įrengti atsarginiai generatoriai – atrodė kaip menka tikimybė. Bet ar buvo?
Panašiuose reaktoriuose bėdų kildavo jau anksčiau. Fukušimos operatorius „Tokyo Electric Power Company“ (TEPCO) laikėsi prastos saugumo kultūros ir ilgą laiką klastojo bei nuslėpdavo patikrų ir saugumo duomenis.
Joks branduolinis reaktorius negali atlaikyti aštuonių balų stiprumo žemės drebėjimo. Tačiau praėjusį šimtmetį 11 žemės drebėjimų buvo stipresni nei 8,5 balo ir tik per vienuolika šio amžiaus metų tokių buvo penki. Beveik po visų jų kilo cunamis.
Pylimas Fukušimoje buvo pastatytas ne aukštesniam kaip 5,7 metro cunamiui atlaikyti. Tačiau tą pačią pakrantę 1896 metais nusiaubė 38 metrų aukščio cunamis ir dar vienas 29 metrų aukščio cunamis – 1933 metais.
Be to, joks reaktorius nėra pastatytas taip, kad atlaikytų ataką, panašią į 2011 metų rugsėjo 11 dienos, kuri taip pat buvo nenumatyta. Derėtų priminti, kad lėktuvą, nukritusį Pensilvanijos laukuose, nuo Trijų mylių salos branduolinės jėgainės skyrė mažiau nei 10 minučių skrydžio.
Fukušima išryškino tai, kaip lengvai panaudoto kuro baseinus gali pažeisti tiesioginės grėsmės ar nutrūkęs elektros, vandens tiekimas, aušinimo siurblių darbas. Šiuose baseinuose paprastuose pastatuose, kuriuose nėra sukonstruota daugialypių sluoksnių nuotėkiams sulaikyti, guli didžiuliai kiekiai ilgaamžių radioaktyvių atliekų.
Kiekvienas iš pasaulyje esančių 437 branduolinių reaktorių ir su jais susijusių panaudoto kuro baseinų iš tikrųjų yra didžiuliai sutelkti radiologiniai ginklai arba „purvinosios bombos“.
Be to, pasaulis yra apsiginklavęs 22 400 branduolinių bombų. Apie 1770 iš jų yra Rusijoje ir JAV, dar 64 – Prancūzijoje ir 48 – Jungtinėje Karalystėje išlieka pasirengimo būklėje, paruoštos paleidimui atsakant į pastebėtą ataką ir turint tik kelias minutes jai patvirtinti bei nuspręsti.
Dabartinėje istorijoje pilna klaidingų spėjimų ir nesėkmingų bandymų. Kiekvienas iš jų buvo nenumatytas, kiekvienas buvo techninės ir žmogiškosios klaidos derinys. Didėjanti tikimybė patirti branduolinę nelaimę dėl kibernetinės atakos sustiprina egzistencinį pavojų.
Žinome, kad tik 100 santykinai „mažų“ Hirošimos dydžio branduolinių ginklų – mažiau nei tūkstantoji pasaulio branduolinių ginklų sandėlio – galėtų į atmosferą pakelti milijonus tonų tamsių dūmų. Ten patekę jie staigiai atvėsintų ir aptemdytų planetą bei taip nulemtų dar neregėto dydžio badą visame pasaulyje.
Tą galėtų sukelti bet kurios iš dešimties šiuo metu branduoliniais ginklais ginkluotų valstybių arsenalas, neįskaitant Šiaurės Korėjos.
Blogi ketinimai, apsiskaičiavimas, techninė klaida, kibernetinė ataka ar nelaimingas atsitikimas galėtų nulemti konflikto išsiplėtimą į branduolinį tarp Indijos ir Pakistano, Artimuosiuose Rytuose (įveliant Izraelio branduolinius ginklus) ar Korėjos pusiasalyje.
Tokios pasekmės yra bent tiek pat – jeigu ne daugiau – tikėtinos, kaip didžiulis žemės drebėjimas ir cunamis, sukeliantis didžiulę žalą keturiems japoniškiems branduoliniams reaktoriams ir šalia jų esantiems panaudoto kuro baseinams.
Bet kuri šalis, kuri gali prisodrinti uraną naudoti branduoliniuose reaktoriuose, turi viską ko reikia, kad praturtintų uraną dar labiau, iki ginklo stiprumo. Branduoliniame reaktoriuje apie 1–2 procentus urano kuro neišvengiamai paverčiama į plutonį. Jis gali būti atskirtas cheminio proceso metu ir panaudotas bombai gaminti, kaip kad Izraelis, Indija ir Šiaurės Korėja padarė, ir daugelis bijo, kad Iranas tą patį siekia padaryti.
Šiuo metu nėra jokio apribojimo jokiai šaliai, statančiai urano sodrinimo gamyklą ar perdirbančiai panaudotą branduolinį kurą, kad išgautų plutonį.
Kaip matome, vien tik apsaugos priemonių neužtenka. Neturėdami griežtos tarptautinės urano sodrinimo kontrolės ir neuždrausdami iš panaudoto branduolinio kuro atskirti plutonį, mes neužkirsime kelio tolimesniam branduolinių ginklų paplitimui ir galų gale jų panaudojimui, bus sunkiau siekti sukurti pasaulį be branduolinių ginklų.
Tam, ko negalima kontroliuoti, reikia užkirsti kelią. Šiandien tai reiškia užkirsti kelią klimato kaitos grėsmei ir išnaikinti branduolinius ginklus. Bet mes neišgalime skirti visų pastangų skirti susidoroti tik su vienu iššūkiu, kuris galų gale apsunkins kitą.
Pastangos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą naudojant branduolinę energiją ir šitaip kurstant pasaulį naikinančio branduolinio karo pavojų galėtų tapti pačiu tragiškiausiu apsiskaičiavimu.
____________________
Malcolmas Fraseris yra buvęs Australijos premjeras.
