Jeigu jaunimui būtų nustatyta mažesnė minimali alga, tai gali būti palaikyti diskriminacija pagal amžių.
Valdžiai nesutariant dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo, o ekonomistams siūlant mažesnį atlygį mokėti jaunesniems, o galbūt ir senyvo amžiaus darbuotojams, susirūpinimą tokiais ketinimais reiškia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Siūlymai diferencijuoti MMA pagal amžių ir mažesnes sumas mokėti jaunesniems, menką patirtį turintiems darbuotojams Lietuvoje skamba jau kurį laiką. Tai, kad mažesnę MMA būtų galima mokėti jaunesniems nei 20 metų darbuotojams, yra sakęs ekonomistas Romas Lazutka. Panašius siūlymus prieš kurį laiką dėstė ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė.
O SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad mažesnę MMA būtų galima mokėti ir priešpensinio amžiaus darbuotojams. „MMA diferencijavimas iš priešingos pusės, tai yra vyresnio amžiaus žmonėms, teoriškai taip pat pagerintų jų šansus konkuruoti rinkoje, ypač su vidutinio amžiaus darbuotojais, ir galbūt leistų išsaugoti darbo vietą net tada, kai darbdavys gal kitomis sąlygomis jau būtų pasirengęs žmogų atleisti“, – sakė G. Nausėda.
Tačiau Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis įsitikinęs, kad svarstymus diferencijuoti minimalią algą pagal darbuotojo amžių reikėtų vertinti kaip niekinius. „Rimtu veidu siūloma akivaizdi diskriminacija pagal amžių. Prastai atrodytų, jei tą patį darbą dirbantys skirtingo amžiaus žmonės gautų nevienodą atlyginimą. Ir ką apie tai pasakytų lygių galimybių kontrolieriai? Gal dar pasiūlykim minimalią algą diferencijuoti pagal lytį, tautybę ar dar kokią nors įdomesnę orientaciją? Iš tikro, būtų „elegantiška“, – sakė T. Medaiskis.
Nelygios galimybės
Panašios nuomonės laikosi ir Lygių galimybių kontrolierės patarėja teisės klausimais Laima Vengalė-Dits. Patarėja neslėpė, kad svarstymai diferencijuoti darbuotojams mokamą MMA pagal jų amžių tarnybai kelia nemažą nerimą.
„Galiu pasakyti, kad Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją dėl amžiaus, bet iš kitos pusės tas pats įstatymas leidžia daryti išimtis ir apribojimus dėl amžiaus kituose įstatymuose. Tačiau tos išimtys turėtų būti tikrai motyvuotos, tikslingos, realios ir pateisinamos teisėtu tikslu“, – sakė L. Vengalė-Dits.
Jeigu MMA diferencijavimą pagal amžių, patarėjos žodžiais tariant, pateisina teisėtas tikslas, Seimas tai galėtų įtvirtinti įstatymu ir pažeidimo, diskriminacijos nebūtų. Tačiau prieš tai esą dar reikėtų įvertinti, ar nuo amžiaus priklausantis atlyginimas iš tiesų yra būtinas ir teisėtas.
„Kalbant apie žmogaus teisių gynimą, lygių galimybių įgyvendinimą, būtų galima sakyti, kad tai nėra teisinga“, – pabrėžė L. Vengalė-Dits. Ji abejojo, ar būtų galima pateisinti situaciją, kai žmonės dirba visiškai tą patį darbą, tačiau kai kurie gauna mažesnį atlyginimą vien todėl, kad yra jaunesni arba vyresni.
„Jeigu jaunesni žmonės turi reikalingą patirtį toms funkcijoms atlikti ir jeigu jie puikiai atlieka tas funkcijas ar vyresni žmonės, jeigu turi pakankamai žinių, reikalingą išsilavinimą, tai nelabai suprantu, kodėl jie turėtų gauti mažesnį atlyginimą. Čia sunkiai suvokiami ir paaiškinami ekonomistų siekiai. Manau, kad žmonės būtų nepatenkinti“, – dėstė patarėja.
Kritika verslui
Vis dėlto, T. Medaiskio teigimu, ginčai dėl minimalios algos padidinimo atsiremia į paprastą klausimą – kiek Lietuvoje yra įmonių (ir darbuotojų tose įmonėse), kurios iš tikrųjų nepajėgtų darbuotojams mokėti didesnės nei 800 litų algos.
„Atsakymo nežino niekas. Jei tokių įmonių daug, ką gi, iš tikro minimalios algos padidinimas atneštų daugiau žalos, nei naudos. Jei tokių įmonių mažai – negaila, kad neefektyvi veikla pasitrauktų ir užleistų vietą tokiai, kur dirbantiesiems atlyginama padoriai“, – dėstė T. Medaiskis.
Jis klausė, kodėl algos nepadidina patys darbdaviai, kurių verslas sėkmingas, o profsąjungos spaudžia Seimą ir Vyriausybę, o ne konkretų darbdavį. „Pramonininkų konfederacija sutinka didinti minimalią algą, tai tegu savo įmonėse ir rekomenduoja mokėti daugiau. Kodėl būtinai reikia laukti valdiškos lazdos, kuri verstų tai padaryti?“ – klausė T. Medaiskis.
