Visą savaitę Lietuvoje vyraujantys šalčiai sutrikdė tik
nedaugelio panevėžiečių sveikatą. Į poliklinikas kasdien kreipėsi tik po kelis
įvairias kūno dalis nušalusius žmones. Po kelis iškvietimus per parą dėl
nušalimų gaudavo ir greitoji medicinos pagalba. Gripu sirgti taip pat nepradėjo daugiau žmonių.
Dėl nušalimų besikreipiančiųjų nedaug
Panevėžio miesto poliklinikos bendrosios praktikos gydytojų pagalbos dėl nušalusių kūno dalių per visas šaltas sausio dienas prireikė daugiau negu 10 žmonių. Daugelis iš jų buvo nušalę ausis, po vieną turėjo problemų dėl nušalusios nosies ir plaštakos.
Poliklinikos Bendrosios praktikos gydytojų skyriaus vedėja Violeta Šimėnienė “Sekundei” tvirtino, kad šie suaugę žmonės patyrė nesunkius – pirmojo ar antrojo laipsnio nušalimus. “Apskritai besikreipiančiųjų dėl nušalimo į mūsų polikliniką buvo nedaug. Džiugina tai, kad tarp jų nebuvo vaikų. Matyt, tėvai rūpinasi savo atžalomis, neišleidžia jų į lauką”, – kalbėjo V.Šimėnienė.
Keli iškvietimai per parą
Pasak Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Viliaus Mitkos, iškvietimų dėl nušalimo buvo tik keli, medikų pagalbos dažniausiai prireikia susirgus. Apšalę žmonės dažnai net nevežami į ligoninę, o nuvedami į patalpas kur jiems suteikiama pirmoji pagalba. “Pasitaiko nušalusiųjų ausis, nosis, rankų ar kojų pirštus. Tai pirmojo ar antrojo laipsnio nušalimai, nieko baisaus”, – sakė V.Mitka.
Padėtis nesiskiria nuo pernykštės
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, Panevėžyje trečią šių metų savaitę (sausio 16-22 d.) užregistruota daugiausia sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu – 10 tūkstančiams gyventojų turima 69,6 susirgimo atvejus. Panaši situacija yra ir Šiauliuose – 67,4, Klaipėdoje – 62,4 ligos atvejų.
Tačiau Panevėžio apskrities vyriausiasis epidemiologas Alfonsas Žobakas “Sekundei” teigė, kad iš tikrųjų padėtis šį sausį nesiskiria nuo atitinkamo praeitų metų laikotarpio. O, palyginti su antrąja 2006 metų savaite, susirgimo atvejų net šiek tiek sumažėjo.
Anot A.Žobako, klaidingą įspūdį, kad Panevėžyje ir Šiauliuose sergama daugiau negu kitur Lietuvoje, sudaro situacija, kad šiuose miestuose visuomenės sveikatos centrai (VSC) informaciją apie ligas gauna beveik iš visų gydymo įstaigų. Kituose didmiesčiuose, ypač Kaune, beveik pusė privačių medicinos įstaigų savo duomenų VSC nepateikia, todėl šiuose miestuose nurodyti susirgimo skaičiai mažesni.
Virusinės ligos liovėsi
Pasak Infekcinės ligoninės vyriausiojo gydytojo Eugenijaus Preidžio, per didelius šalčius virusinės ligos žmonių nekamuoja. Jos prasideda orams atšilus. “Kol kas neturime virusinių ligonių, galime tik ruoštis, nes jų galėtų padaugėti kitą savaitę”, – “Sekundei” sakė E.Preidis.
Tą patį tvirtino ir A.Žobakas: “Iš tikrųjų būtent per didžiausius šalčius susirgimų gripu ir kitomis virusinėmis ligomis nebūna. Tai normalus dalykas, nes žmonės be reikalo neišeina iš namų. Todėl ir galimybės užsikrėsti sumažėja”.
Evija Lipartė
tel. (8-655) 04728, evija@sekunde.lt
Nuotr. Pasak A.Žobako, susirgimo gripu ir infekcinėmis ligomis rodikliai šiemet nesiskiria nuo praeitų metų.
