Prasidėjęs globalus pasaulinis ekonomikos nuosmukis privertė verslą ieškoti papildomų išeičių, kaip jį išgyventi. Dalis kompanijų sutelkė pajėgas į naujų, dar besivystančių rinkų paieškas, kitos greitai pradėjo stiprinti savo pozicijas ieškodamos sąjungininkų vietinėje rinkoje. Nors kompanijų susijungimai vyksta nuolatos, tačiau būtent šiuo metu pastebimas padidėjęs jų aktyvumas.
Jau kurį laiką užsienio spaudoje pasirodo vis daugiau pranešimų apie kompanijų susijungimus, kontrolinių paketų perpirkimus. Perkamos ne tik nuo ekonominės krizės labiausiai kenčiančio finansų sektoriaus kompanijos – konsolidacija vyksta ir išteklių kasybos, statybų sektoriuje. Ne išimtis gali tapti ir Baltijos šalių rinkos, tarp jų – Lietuva. Vienus iš labiausiai pažeidžiamų ir silpnėjančių šiuo metu būtų galima įvardinti nekilnojamojo turto bei statybų sektorius.
„Besitęsiantis tam tikras letargas statybų ir nekilnojamojo turto rinkoje gali gerokai ją pakoreguoti. Vienas iš labiausiai tikėtinų variantų – smulkesnių bendrovių prisijungimas prie didžiųjų. Nors susijungimai vyksta nuolatos, tačiau sunkmetį išgyvenantys smulkieji tapo pažeidžiamesni, tad įperkamesni“, – tvirtino Donatas Kojala, nekilnojamojo turto bendrovės UAB „Akorus Real Estate“ direktorius.
Pasak jo, nors garsiai kol kas nekalbama, tačiau mažesnės ir sėkmingai veikiančios bendrovės sulaukė papildomo didžiųjų rinkos dalyvių dėmesio. Silpnesniems teko iš verslo visai pasitraukti. Neatmestina, kad rinką gali sudrebinti ir stambesnių kompanijų susijungimai – jau dabar jos nevengia glaudesnio nei iki šiol tarpusavio bendradarbiavimo.
D.Kojalos tikinimu, jau šiuo metu kai kurios kompanijos šiek tiek keičia veiklos profilį, nes nebuvo pasirengusios tokiam rinkos posūkiui. Tai suprantama, nes dabar itin svarbu įmonės lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie rinkos. Vienos kompanijos persitvarko „iš vidaus“, kitoms, ko gero, bus paprasčiau prisijungti kitą, trūkstamas veiklos funkcijas atliksiančią bendrovę.
Nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuje ryškėjančias problemas gerai atspindi ir išaugęs bankrutuojančių kompanijų skaičius. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius bankrutavo 496 įmonės, o pernai tuo pat metu veiklą nutraukė 375. Vien statybos bendrovių per minimą laikotarpį bankrutavo 71 procentu daugiau nei 2007 metais.
„Staigesnis statybos sektoriaus bendrovių sumažėjimas nestebina. Iš rinkos greitai pasišalino neprofesionalūs, neturintys patirties ir lengvų pinigų siekę „žaidėjai“. Tie, kurie rūpinosi strateginėmis investicijomis, išliko arba nesunkiai prisijungs prie kitų. Statybų karštligės pagauti darbus atlikinėdavo apie tai nieko neišmanantys žmonės, kurie dabar tapo tiesiog nebereikalingi“, – teigė D.Kojala.
Statistikos departamento verslo tendencijų vertinimo duomenimis, statybos įmonių vadovai artimiausiais mėnesiais prognozuoja statybos darbų užsakymų mažėjimą. Beveik trečdalis įmonių vadovų žada mažinti darbuotojų skaičių. Daugiau nei pusės įmonių vadovų teigimu, svarbiausias statybos veiklą ribojantis veiksnys šiuo metu yra paklausa. Su finansiniais sunkumais susiduria daugiau nei penktadalis kompanijų. Tačiau 24 procentai įmonių vadovų teigė, kad jų veiklai kol kas netrukdo niekas. Antrąjį šių metų ketvirtį statyboje vidutinis pelningumas siekė 8 procentus.
„Verslo vartų“
inf.
