Vakarų Europoje nemažai viešbučių ne tik nuomoja kambarius, bet ir parduoda teisę kasmet per atostogas juose apsistoti.
Vakarų Europoje, o ypač Jungtinėse Valstijose labai populiaru atostogoms užsienyje įsigyti ne butus, apartamentus ar vilas, o tik teisę tam tikrą laiką naudotis nekilnojamuoju turtu (NT). Tokioms paslaugoms atveriamas platesnis teisinis kelias ir į Lietuvą, nors NT pardavėjai abejoja, ar daug lietuvių domėsis tokia alternatyva.
Dauguma užsienyje atostogaujančių tautiečių įpratę savaitei ar dviem išsinuomoti kambarį viešbutyje, ir tik solidūs verslininkai gali pasigirti turintys įsigiję svečiose šalyse NT. Vakarų europiečiai ir amerikiečiai linkę rinktis kitą apgyvendinimo galimybę, kai įsigyjamas ne NT objektas, o tik teisė jame apsistoti kurį laiką – tradiciškai vieną ar dvi savaites per metus.
Lietuvoje tokios paslaugos dar nėra itin paklausios, tačiau Teisingumo ministerija susirūpino iš anksto užkamšyti Civilinio kodekso (CK) spragas ir įvesti keletą naujų sutarčių rūšių, kuriomis būtų galima susitarti dėl gyvenamųjų patalpų pakaitinio naudojimo, perpardavimo ar keitimosi poilsio tikslais.
Tokios sutartys sudaromos tuomet, kai asmuo nori nusipirkti teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis daugiau nei vieniems metams tam tikru laiku daugiau negu vieną apsilankymą (pvz., atvykti į konkrečioje Portugalijos poilsiavietėje esančius apartamentus 2 savaites gegužės mėnesį 4 metus iš eilės), taip pat norint įsigyti teisę gauti nuolaidų ar turėti kitų palankių su gyvenamosiomis patalpomis susijusių sąlygų. Šios teisės per tarpininkus yra perparduodamos arba jomis keičiamasi.
Tokiu būdu siūloma į Lietuvos teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvoje įtvirtintas nuostatas ir numatyti naujas sutarčių rūšis.
Sugriežtino sąlygas
Iki šiol CK numatė tik vieną iš šių sutarčių rūšių, t. y. teisės naudotis tam tikru laiku gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutartis. Jomis yra laikomas susitarimas, sudarytas ne trumpesniam nei 3 metų laikotarpiui, kuomet minimali vieno apsilankymo trukmė yra ne trumpesnė nei 1 savaitė. Tokios sutarties atsisakyti galima per 10 dienų, o klientui tai padarius, pardavėjas privalo grąžinti pinigus.
Priėmus direktyvą būtų išplėstas sutarčių ratas (įtraukiant į CK ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo bei keitimosi sutartis) ir numatyta, kad jos sudaromos pagal patvirtintą standartinę formą, kurioje privalės būti pateikta išsami informacija apie teikiamą paslaugą. Prie jos turės būti pridėtas ir standartinis sutarties atsisakymo šablonas.
Sutarties terminas turės būti ne 3, o ne trumpiau kaip 1 metai ir atsisakoma ribojimo, kad apsilankymas turi būti ne trumpesnis kaip 1 savaitė. Taip pat siūloma nustatyti, kad tokių paslaugų pardavėjams draudžiama priimti bet kokius mokėjimus iš pirkėjo, kol šis turi teisę apsigalvoti, o tam skirtą terminą prailginti nuo 10 iki 14 dienų. Taip bus geriau užtikrinamos vartotojų teisės, gerinamos verslo sąlygos.
Minėtus pakeitimus įtvirtinančios Pakaitinio naudojimosi direktyvos nuostatoms Vyriausybė jau pritarė, tačiau jos įsigalios tik tuomet, jei joms pritars ir Seimas.
Ne siūlo, o tik reklamuoja
Nors Teisingumo ministerijos pastangos numatyti griežtesnį teisinį reglamentavimą pagirtinos, tačiau jos gali priminti tik siekį užsidėti pliusą Briuselio akyse, mat Lietuvoje minėtos paslaugos – gana retos.
Šiuo metu Lietuvoje nėra siūloma daug galimybių įsigyti teisę naudoti NT užsienyje. Tokį produktą jau porą metų mūsų šalyje mėgina pristatyti prieštaringai pagarsėjusi bendrovė „Amber promotions“. Jos atstovai siekia sudominti lietuvius pasaulyje sparčiai populiarėjančia atostogų klubo naryste, už kurią tektų pakloti 5-20 tūkst. eurų. Už šią sumą viešbučio apartamentais bus galima naudotis po savaitę per metus neribotą metų skaičių, o ši investicija vėliau gali būti parduota arba perduota kaip paveldimas turtas.
Pačios narystės „Amber promotions“ nepardavinėja, o tik surenka potencialius klientus. Kitais narystės pranašumais siūloma įsitikinti nuvykus už „itin patrauklią kainą“ į vieną iš Ispanijos ar Maltos kurortų, kur mūsų tautiečius pasitinka tokią paslaugą pardavinėjančios užsienio bendrovės atstovai.
Kalbintos „Amber promotions“ atstovės pripažino, kad lietuviai ne itin domisi atostogų klubo naryste, tačiau keletas asmenų esą įsigijo teisę naudotis viešbučio apartamentais.
Koja kiš konservatyvumas
NT užsienyje prekiaujančių bendrovių atstovai abejoja, ar mūsų tautiečiai puls masiškai pirkti ne patalpas, o tik teisę ten gyventi savaitę ar dvi per metus. Bendrovės „Domus Extra“ vadovas Audrius Skardžius girdėjo apie tokios paslaugos populiarumą užsienyje, tačiau mano, kad Lietuvoje bent jau artimiausiu metu ji nebus paklausi.
„Lietuviai yra labai konservatyvūs. Jie renkasi arba nuomą, arba įsigyja nekilnojamąjį turtą užsienyje. Abejoju, ar atsiras daug norinčiųjų mokėti pinigus tik teisę gyventi užsienyje“, – sakė A. Skardžius.
Įvairiose užsienio šalyse NT lietuviams siūlanti bendrovė „Inturtus“ taip pat nebuvo sulaukusi klientų, kurie domėtųsi tokio pobūdžio paslaugomis. Jos galėtų populiarėti labiau atsigavus ekonomikai ir didesnei daliai žmonių planuojant atostogas žiemą, kai norima bent trumpam išvykti į šiltus kraštus.
Saulius Vagonis, bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas, pastebi, kad naujovės NT rinkoje gana sunkiai prigyja, tad tautiečiai, tikėtina, liks ištikimi turto pirkimo ir pardavimo arba nuomos sutartims.
NT ekspertas abejojo, ar ši paslauga galėtų ateityje paplisti Lietuvoje. Pagrindinės to kliūtys – ir konservatyvus tautiečių požiūris, ir trumpos vasaros. Be to, kyla nemažai klausimų, kaip turto savininkai ir naudotojai suderintų savo interesus ir būtų užtikrinta teisė į nuosavybę.
