Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai skelbia drąsias prognozes: jau šių metų pabaigoje bankai vėl atvers kreditų portfelius. Tiesa, plyšys, pro kurį bus dalijami pinigai, nebus toks platus, kaip 2004–2007 metais, tačiau pakankamas, kad ši rinka atsigautų. NT pasiūlos ir paklausos „žirklės“ vis dar bus plačiai išsiskleidusios – pasiūla viršys paklausą kelis, o gal net dešimtis kartų. Tačiau kainos, kaip prognozuojama, šiemet tik šiek tiek kris. Todėl šių metų statistinis pirkėjas vis dar kaip du vandens lašai bus panašus į geras pajamas gaunantį ir santaupų turintį asmenį. Tie patys ekspertai mano, kad šių metų viduryje NT kainos pasieks dugną, o jau nuo 2010-ųjų trečiojo ketvirčio vėl pradės kopti aukštyn.
Sandoriai grįš vasarą
„Manau, kad pirmuosius nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo arba, kitaip sakant, sandorių sugrįžimo į Lietuvą, požymius turėtumėme pastebėti šių metų pabaigoje, – tvirtino nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Vytas Zabilius.–Pirmąjį pusmetį ir toliau dar turėtų didėti praraja tarp NT turto paklausos ir pasiūlos. Dėl to kainų kreivė veikiausiai nusileis dar kokiais 5–10 procentų.“
Lietuvos ir kitų šalių NT rinkos, pasak „Ober-Haus“ vadovo, pajus renesansą vos tik atsigaus globali ekonomika. Nemažai pasaulio finansų analitikų mano, kad tai įvyks šių metų antrojoje pusėje.
Lietuva, anot pašnekovo, kitaip nei Estija ir Latvija, išvengs tokio ekonominio ir NT rinkos nuosmukio, nes mūsų šalis krizę pajuto vėliau ir kartu su daugeliu Vakarų šalių.
„Tikiuosi, kad sulauksime ekonomikos pagyvėjimo signalų iš JAV ir senųjų ES šalių. Iki tol daug nuveikti turės Lietuvos valdžia, – „Verslo vartams“ teigė V.Zabilius. – Daug kas priklausys ir nuo to, kaip Vyriausybei pavyks sušvelninti krizę ir nuraminti žmones. Kol kas gyventojai persigandę ir todėl mažai kas iš jų ketina įsigyti brangesnio turto per pirmus šešis šių metų mėnesius.“
Tačiau būtent pirmasis pusmetis yra didžiųjų galimybių metas drąsiems žaidėjams.
„Ir toliau tęsis smarkus nekilnojamojo turto išpardavimo procesas. Jau dabar būsto kainos vidutiniškai smukusios 20–25 procentais. Tikėtina, kad kai kuriose šios rinkos nišose jos dar gali šiek tiek kristi, – sakė „Verslo vartų“ pašnekovas. – Tačiau drastiškai (50–60 procentų) NT nepigs. Todėl pats palankiausias laikas investuoti į nekilnojamąjį turtą yra būtent pirmoji šių metų pusė – kai bus pasiektas kainų dugnas, o didžioji dauguma potencialių pirkėjų vis dar bus draskomi abejonių – pradėti investuoti ar ne.“
Kainos ir bankai atsigaus
kartu
Konkurencija NT rinkoje dabar domina tik pasiturinčius pirkėjus (kuo mažiau konkurentų, tuo pigiau galima įsigyti turto), bet daugeliui ir pirkėjų, ir pardavėjų svarbiausia – žinoti, kada kainos stabilizuosis ir vėl pradės kilti.
„Jei prognozės dėl pasaulio ekonomikos pasitvirtins, jau trečiajį šių metų ketvirtį šalies NT rinka taps aktyvesnė, o kainos galutinai stabilizuosis.
Kaip rodo praktika, nekilnojamojo turto ir
akcijų kainos krenta greičiau, bet ir kyla sparčiau nei visos ekonomikos
rodikliai, – paaiškino V.Zabilius. – Nekilnojamojo turto kainos turėtų pradėti
augti 2010 metų trečiajame ketvirtyje.“
Tikėtina, kad bankai taps sukalbamesni kiek anksčiau. Šiais metais bankai, anot pašnekovo, vis dar ribos vartotojų lūkesčius, bent jau kol neišparduos rizikingų turto paskolų portfelio.
„Artimiausią pusmetį veikiausiai stebėsime gana atsargią ir vis dar rezervuotą bankų laikyseną nekilnojamojo turto kreditavimo politikoje. Kol kas akivaizdu ir tai, kad bankai nemato ir globalios ekonomikos atsigavimo ženklų, – įsitikinęs V.Zabilius. – Dar po pusės metų – 2010-ųjų pradžioje – turėtume sulaukti jau palankesnio bankų požiūrio tiek į nekilnojamojo turto rinką, tiek į akcijų biržas, tiek ir į kitus investavimo šaltinius.“
Arti seklumos
Kainos Panevėžio miesto ir rajono NT rinkoje, pasak rinkos analitikų, nors dar nėra stabilios, bet jau taip pat arti seklumos. Prognozuojama, kad 2009-aisiais čia, kaip ir visoje šalyje, NT kainos vidutiniškai kris 5–10 procentų.
Nuo 2007-ųjų vasaros pabaigos NT pardavimas mūsų mieste krito 75 procentais, o palyginti su tų pačių metų gruodžiu – 50–60 procentų. 2008 metais pardavėjams reikėjo vidutiniškai 6 mėnesių, kad suviliotų pirkėją. Jį sudomindavo tik kelių dešimčių tūkstančių litų nuolaida.
Dabar Panevėžyje būsto pasiūlos ir paklausos „žirklės“ yra didžiausios nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo laikų – 10:1. Dešimt pardavėjų kovoja dėl vieno pirkėjo. Prognozuojama, kad iki kovo skirtumas gali išaugti iki 14:1. Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje jau praėjusių metų pabaigoje buvo pastebima, kad išretėjusioje pirkėjų minioje liko tik pasiturintys ir turtingi panevėžiečiai.
Lengviausia dabar parduoti, anot pašnekovo, vieno kambario butą. Tačiau rinkai reikia pasiūlyti prieinamą kainą. Dabar protingai elgiasi tie pardavėjai, kurie už tokią prekę prašo iki 100 tūkstančių litų. Tokia šiuo metu ir yra vieno kambario buto vidutinė kaina.
Dviejų kambarių butas Panevėžyje dabar vidutiniškai kainuoja apie 130 tūkstančių litų: modernus – 160–170 tūkstančių, apleistas – 110 tūkstančių litų. Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 2500 litų iki 3000 litų. Naujos statybos iš dalies įrengto buto kvadratinis metras kainuoja 3900 litų, o įrengto – 4500 litų.
Stebi ir portalai
Lietuvos nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ rinkos analizės duomenimis, butų kainos per praėjusius metus Panevėžyje sumažėjo 40 procentų. Internetu pardavėjų ieškantys panevėžiečiai per 2007-uosius vieno kvadratinio metro kainą sumažino nuo 4718 iki 2854 litų.
Daugiausia už butus Panevėžio mieste buvo prašoma praėjusią gegužę – tuomet vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 4802 litus. Žemiausia butų kainų riba pasiekta metų pabaigoje, gruodžio mėnesį.
Šiuo metu NT skelbimų portale „Domoplius.lt“ galima rasti apie 90 Panevėžyje parduodamų butų, 70 namų ir sodų skelbimų.
Siūlomų butų kainų mažėjimas pastebimas ir kituose regionų centruose. Šiauliuose vidutinės butų kainos per metus sumažėjo 14 procentų – nuo 4085 litų iki 3418 litų už „kvadratą“ gyvenamojo ploto.
Kalbant apie NT rinkos dugną galbūt būtų galima teigti, kad jis kol kas pasiektas tik Kaune.
Laikinojoje sostinėje praėjusių metų gruodį kainos pakilo beveik 300 litų už kvadratinį metrą – iki 4627 litų.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr.
Pirmuosius nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo, arba sandorių
sugrįžimo į Lietuvą, požymius, pasak ekspertų, turėtumėme pastebėti šių metų pabaigoje.
