Dairosi į Latviją
Biurokratinės kliūtys iš dvidešimt milijonų
litų kainavusio Panevėžio pramoninio parko gali išvyti kol kas vienintelį rimtai juo besidomintį investuotoją. Daugiau nei dešimtmetį Panevėžyje veikianti pasaulyje itin vertinamo trikotažo iš merino vilnos gamintoja norvegų kapitalo įmonė „Devold“ Savivaldybei pranešė svarstanti galimybę gamybą perkelti į kaimyninę Latviją.
Įmonės plėtrą numačiusio investuotojo planus gali sugriauti jau metus įstrigęs klausimas dėl laisvosios ekonominės zonos (LEZ) statuso parkui suteikimo. Parką paskelbus laisvąja ekonomine zona jame įsikūrusiems investuotojams atsivertų galimybės šešerius metus naudotis mokesčių lengvatomis.
„Jei „Devold“ prieš metus būtų žinojusi, kad sprendimas dėl laisvosios ekonominės zonos statuso suteikimo Panevėžio pramoniniam parkui bus atidėtas, ji jau būtų dirbusi išplėstoje įmonėje, bet greičiausiai – ne Lietuvoje“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio vicemeras Petras Narkevičius.
Lauks iki rudens
Panevėžyje veikianti „Devold“ įmonė sukūrusi 260 darbo vietų. Per praėjusius metus bendrovė sumokėjo pusę milijono litų pajamų mokesčio, apie 1,5 mln. litų – darbo užmokesčiui. Gamybos plėtrą planuojanti „Devold“ dairosi vietos 15 tūkst. kv. metrų ploto fabrikui. Įmonė ketina papildomai įdarbinti dar kelis šimtus žmonių.
Savivaldybei atsiųstame rašte „Devold“ perspėja, kad naujo fabriko statybos derinimo darbai užtruks iki vasaros pabaigos. Jei iki tol įmonė nesulauks garantijų dėl laisvosios ekonominės zonos Panevėžio pramoniniame parke, Aukštaitijos sostinei gresia gėdingas skandalas – atsisveikinti su rimtu užsienio investuotoju.
„Jei iki rudens nebus išspręstas klausimas dėl LEZ pramoniniame parke, įmonė kraustosi į Latviją. Ten numačiusi dvi vietas, kurios turi LEZ statusą. Kompanija jau seniai pasirengusi pradėti naują produkcijos liniją, bet gamybos tęstinumui Lietuvoje iškilusi didžiulė rizika. „Devold“ reikia bent jau garantijų, kad šis statusas parkui tikrai bus suteiktas“, – teigė P.Narkevičius.
Tokių garantijų Panevėžio savivaldybė neturi, nors apie tą galimybę miesto politikai samprotauja jau nuo praėjusių metų vidurio.
Savivaldybė dar negali atsakyti, kam atiteks dešimtis milijonų litų kainavęs Pramoninis parkas – Klaipėdos ar Kauno laisvosioms ekonominėms zonoms. Anot P.Narkevičiaus, parkas taptų vienos iš jų padaliniu.
„Kaunas į tokią perspektyvą žiūri palankiai, o su Klaipėda dar nekalbėjome“, – pripažįsta mero pavaduotojas.
Ar tebesantis tuščias Panevėžio pramoninis parkas turi šansų tapti patraukliu mokestinių lengvatų besitikintiems investuotojams, vicemero teigimu, galutinis žodis priklauso ne Savivaldybei, o Ūkio ministerijai ir Seimui. P.Narkevičiaus teigimu, miesto valdžios galimybės palengvinti sąlygas investuotojams baigiasi kreipimusi į šias institucijas.
Visą straipsnį skaitykite 2011 m. gegužės mėn. 24 d. dienraštyje „Sekundė“ arba „Facebook“ tinkle.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Kol šalies valdininkai metus kuria įstatymų pakeitimus, Panevėžio pramoniniame parke ketinusi įsikurti norvegų kapitalo įmonė pradeda žvalgytuves Latvijoje.
