Per dažnas burnos skalavimas antiseptiniu skysčiu gali sutrikdyti mikrofloros pusiausvyrą. Bet daugelis žmonių mano, kad kuo burna sterilesnė, tuo mažesnė dantų ėduonies rizika.
Burnos ertmė – aibės mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) gyvenamoji terpė. Tarp tų mikrobų yra ir pavojingų sveikatai, pavyzdžiui, streptokokų ir stafilokokų. Bet burnos ertmės mikroflora reguliuoja save pati. Dėl mikroorganizmų konkurencijos kurie nors vieni negali nevaldomai daugintis. Negalima pamiršti ir to, kad seilės yra natūralus antibiotikas, taigi taip pat padeda „suvaldyti“ daugiamilijardinę mikrobų armiją.
Bėdų atsiranda tik tada, kai mikrofloros pusiausvyra išsiderina ir patogeninių mikroorganizmų kiekis smarkiai padidėja. Tokiais atvejais susergama ne tik dantų ėduonimi, bet ir kur kas rimtesnėmis ligomis. Jų sukėlėjai iš burnos ertmės gali patekti į kitus organus ir pradėti juose savo kenkėjišką veiklą. Tarkime, atsidūrę inkstuose jie sukelia pielonefritą, o širdyje – perikarditą arba endokarditą.
Pagrindinės burnos mikrofloros pusiausvyros sutrikimo priežastys – prasta higiena, nepakankamas seilių išsiskyrimas, nesubalansuota mityba arba nusilpęs bendras organizmo imunitetas.
Taip pat, kad ir kaip keista, – pernelyg uolus burnos skalavimas tam skirtomis priemonėmis. Jei nevargina ėduonis, dantenų ir gleivinės ligos, antiseptiniu burnos skalikliu labai žavėtis nereikėtų: išnaikintų bakterijų vietą greitai gali užimti kitos, daug pavojingesnės. Arba užklups kandidozė, sukelta grybelių.
Tai galima paaiškinti nuolatine grybelių ir bakterijų tarpusavio kova. Kai tik išnyksta vieni mikroorganizmai, ima sparčiai daugintis kiti. Be to, per dažnas burnos skalavimas gali tapti gleivinės išsausėjimo, jos sudirgimo ir alerginių reakcijų priežastimi.
O atgaivinti burnai verta naudoti natūralias priemones – petražolių lapus, krapų arba pankolių sėklų nuovirą, ramunėlių arba mėtų užpilą.
Parengė Akvilė Gotautaitė
