Susigundę 40 proc. valstybės parama daugiabučių renovacijos projektams, Panevėžio sovietinių monstrų gyventojai nuogąstauja ne dėl savo kaltės galintys netekti dalies finansavimo. Aukštaitijos sostinėje 13-a daugiabučių, kurių renovacijos reikalais apsiėmė rūpintis Savivaldybės įmonė Panevėžio butų ūkis, jau keletą mėnesių laukia banko sprendimo dėl renovacijos projektų kreditavimo.
Vilties g. 20-ojo namo bendrija Panevėžio butų ūkiui dokumentus dėl renovacijos pateikė dar gruodžio pradžioje, tačiau iki Kalėdų žadėtojo atsakymo, ar gaus banko kreditą, gyventojai laukia iki šiol. U. Mikaliūno nuotr.
Kiekviena uždelsta diena grasina gyventojams didesnėmis išlaidomis, nei planavo pasirašydami už namo atnaujinimą. Kol neturi atsakymo iš banko, bendrijos negali skelbti statybos darbų viešųjų konkursų.
Nespėjusiesiems su statybininkais sutarti iki kovo 1-osios valstybė finansuos nebe 40 proc., o jau tik 35 proc. namo modernizavimo išlaidų.
Bijo likti apmulkinti
Vilties g. 20-ojo namo bendrija Panevėžio butų ūkiui dokumentus dėl renovacijos pateikė dar gruodžio pradžioje.
Bendrijos pirmininkės Aušros Petronienės teigimu, 1962-aisiais statyto namo renovacijai pritarė didžioji dauguma – 64 proc. gyventojų. Pirmininkė tikėjosi, kad įveikus visuotinių susirinkimų maratoną, investicinio projekto aptarimą iki galutinio tikslo liko labai nedaug – tik gauti namo gyventojų finansines galimybes įvertinusio banko sutikimą suteikti paskolą renovacijai.
Iš Panevėžio butų ūkio darbuotojų pirmininkė girdėjusi, jog tokį sprendimą bankas įprastai priima per porą savaičių, ilgiausiai – mėnesį.
„Turėjome vilties atsakymo dėl kreditavimo sulaukti dar iki Kalėdų. Paskui tikėjomės iš karto po Naujųjų. Nuo dokumentų pridavimo praėjo jau porą mėnesių, o vis dar neturime jokių žinių“, – stebėjosi A. Petronienė.
Pirmininkė sunerimusi, kad toks delsimas gali pakišti koją gyventojų pasiryžimui susitvarkyti seną namą. Mat vienas iš motyvų, lėmusių tokį žmonių apsisprendimą, buvo valstybės pažadėtoji 40 proc. parama. Tačiau kad ją gautų, bendrija privalo suspėti iki kovo 31-osios paskelbti viešųjų pirkimų konkursą ir su jį laimėjusia statybų organizacija pasirašyti rangos darbų sutartį. Kol bendrija nežino, ar bankas sutiks duoti kreditą renovacijai, negali pradėti statybininkų paieškų.
„Namo gyventojai domisi, kaip klostosi reikalai dėl renovacijos, o aš neturiu ką atsakyti. Jokių žinių negaunu nei iš Savivaldybės, nei Butų ūkio, nei banko. Tikrai nežinau, ar žmonės sutiktų renovuoti namą, jei ne dėl jų kaltės liktų 35 proc. parama. Būtų labai apmaudu likti apmulkintiems“, – sako A. Petronienė.
Projektuotojai apžiojo per daug
Pirmininkė sako, jog nebūtų nė pagalvojusi, kad pradėjus žygius dėl namo renovacijos ne kartą teks apsišarvuoti kantrybe ir raginti institucijas dirbti savo darbą.
Vilties g. 20-ajam namui, kaip ir dar bene dvidešimt Panevėžio daugiabučių, gerokai vėlavo investiciniai planai.
Konkursą jiems rengti laimėjęs vilnietis architektas teisinosi didele darbų apimtimi. Daugiabučių namų modernizavimo programą įgyvendinančios Aplinkos ministerijos įsteigtos Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atstovai pripažino, kad su investicinių planų rengėjais nepasisekė ne vienintelei Panevėžio savivaldybei. Daugiabučiai į 40 proc. valstybės paramą galėjo pretenduoti tik spėję su statybų organizacija rangos sutartis pasirašyti iki 2014-ųjų gruodžio 31-osios. Kilus ažiotažui, kad dėl per didelį kąsnį apsižiojusių projektuotojų kaltės renovuoti namus nusprendę gyventojai nesuspės pagal nurodytus terminus, 40 proc. valstybės paramos laikas buvo pratęstas iki šių metų kovo 31-osios.
Šį kartą nesuspėjusiems daugiabučiams galimybės dar pratęsti terminą nebebus numatyta.
„Vyriausybės nutarime jokių išlygų nenumatyta“, – sako BETA direktoriaus pavaduotoja Ginta Tautkutė.
Nesuspėję iki numatytos datos daugiabučiai gali tikėtis ne didesnės nei 35 proc. valstybės paramos. Vėliau ji dar mažės. Startavusieji 2016-aisiais galės pretenduoti jau tik į 30 proc. paramą.
Procesą stabdo ligos
Daugiabučių namų renovaciją administruojančio Panevėžio butų ūkio duomenimis, bankų atsakymų tebelaukia 13-a Panevėžio daugiabučių. Įmonės direktoriaus Gintaro Ruzgio teigimu, jų dokumentai bankams pateikti senokai. Vis dėlto įmonės vadovas pripažįsta, jog procesas įstrigo ne dėl bankininkų kaltės.
„Bankai analizuoja kreditavimo prašančių daugiabučių dokumentus ir, jei randa klaidų, teikia mums arba bendrijoms taisyti. Įvertinus, kad mūsų specialistas, administruojantis namų renovaciją, pusantro mėnesio sirgo, mes negalėjome operatyviai reaguoti į bankų pastabas“, – „Sekundei“ aiškino G. Ruzgys.
Bankų atstovai tikina nesantys suinteresuoti tempti gumos. Šiaulių banko Panevėžio filialo direktoriaus pavaduotojo Gintaro Tumo teigimu, kreditavimo prašančio daugiabučio dokumentus patikrinti ir sprendimą priimti užtrunka maždaug dvi savaites.
Anot G. Tumo, banko sprendimą, ar suteikti kreditą namo renovacijai, lemia du esminiai kriterijai. Renovacijai turi pritarti ne mažiau nei 60 proc. būstų savininkų ir ne daugiau nei 10 proc. savininkų negali turėti daugiau nei 60 kalendorinių dienų besitęsiančios didesnės nei 600 Lt skolos komunalinių paslaugų teikėjams.
Statybininkus rasti netruks
Panevėžio butų ūkio vadovas ramina, kad dar yra visos galimybės iki kovo 31-osios daugiabučiams sulaukti ne tik bankininkų verdikto, bet ir suspėti sukirsti rankomis su namus renovuosiančiais statybininkais.
Esą nors kituose miestuose yra pasitaikę atvejų, kai statybos darbų viešųjų pirkimų konkursai užsitęsdavo keletą mėnesių, Panevėžyje dar neteko įkalbinėti statybininkų, kad šie apsiimtų renovuoti daugiabutį. Netgi atvirkščiai – Aukštaitijos sostinėje renovacijos panorusius daugiabučius statybų įmonės graibsto.
Pagal 2013-aisiais pristatytą naująjį renovacijos modelį, kai savivaldybės ėmėsi tarpininkauti atnaujinant daugiabučius, dalyvauti renovacijos programoje Panevėžyje pareiškė norą 72 daugiabučiai.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
