Mokyklą ką tik baigusiam jaunimui svarstant, kokią profesiją rinktis, ugniagesiai gelbėtojai pamainos laukia išskėtę rankas. Deja, didžioji dalis jaunuolių atsisijoja – dėl sveikatos problemų, fizinio pasirengimo ar nepriekaištingos reputacijos trūkumų.
Panevėžio apskrityje kartu su administracijos skyriais trūksta 40 ugniagesių gelbėtojų.
Fizinis pasirengimas nuvilia
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Algirdas Rudys sako, kad šiuo metu turi visiškai sukomplektavę Panevėžiui skirtą kvotą į ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Jo žiniomis, kvotą nustato Vidaus reikalų ministerija, įvertinusi visas apskritis – kiek trūksta ugniagesių gelbėtojų.
Panevėžiui šįkart skirta kvota trys žmonės. Nors tai atrodo labai nedaug, rasti tinkamų kandidatų buvo gana sudėtinga – jie atrinkti iš kelių dešimčių norėjusiųjų. Likusieji neatitiko griežtų sveikatos, fizinio pasirengimo reikalavimų, buvo bausti ir panašiai.
Pasak A. Rudžio, paprastai taip ir būna: iš dešimties pageidaujančiųjų tapti ugniagesiu gelbėtoju reikalavimus atitinka vos vienas du.
„Noras tapti ugniagesiais gelbėtojais yra. Atsiranda žmonių, kurie nori tapti jais, tačiau negali“, –konstatuoja viršininkas.
Stojant į ugniagesių gelbėtojų mokyklą, reikia ir čia atitikti tam tikrus išsilavinimo reikalavimus. Vis dėlto didžioji dalis pretendentų atsisijoja dėl sveikatos: dominuoja bėdos dėl širdies, regėjimo, stuburo ir panašios problemos.
Fizinis norinčiųjų tapti ugniagesiais gelbėtojais pasirengimas taip pat nedžiugina. Normatyvai, kuriuos būtina įvykdyti, anot A. Rudžio, solidūs: 3 km bėgimas, atsispaudimai, prisitraukimai, bėgimas šaudykle.
„Dabartinis jaunimas jau sunkiai tai besugeba. Pastaraisiais metais visada dėl fizinio pasirengimo būna problemų“, – tikina viršininkas, kad tai ne vienų metų problema.
Trūksta žmonių
Siekiantieji tapti ugniagesiais gelbėtojais sako, kad įgyti šią profesiją juos skatina noras padėti žmonėms. A. Rudžio tai nestebina: šios profesijos reitingai aukščiausi šalyje, ji gerbiama tarp gyventojų. Kadangi darbas statutinėje tarnyboje atsakingas, ir reikalavimai griežti.
Būna, kad iš darbo dėl sveikatos būklės tenka išeiti ir patyrusiems ugniagesiams. Tačiau, valdybos viršininko teigimu, tokių daug nebūna. Šiemet dėl sveikatos darbą paliko gal tik vienas žmogus.
Dažniausiai ugniagesių gelbėtojų gretos paliekamos dėl amžiaus. Sveikatą, priklausomai nuo pareigybės, Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojai, kaip ir visi jų kolegos, tikrinasi kasmet ar kas porą metų. Ne tik norintieji tapti ugniagesiais gelbėtojais, bet ir jais dirbantieji ne vienus metus taip pat turi atitikti tam tikrus fizinio pasirengimo normatyvus. Tad jie ir sportuoja.
A. Rudys sako, kad šiemet tikimasi surinkti apie dešimt naujų žmonių, nes ugniagesių gelbėtojų mokykloje per metus vyksta ne vieni mokymai. Nepaisant to, ugniagesių apskrityje tikrai trūks. Viršininko duomenimis, apskrityje kartu su administracijos skyriais trūksta 40 specialistų – tai yra apie 9–10 procentų darbuotojų. Jei pavyks surinkti minėtuosius dešimt, vis tiek dar triskart tiek trūks.
„Gana sunku surinkti. Daugiausia kliūna sveikata, kiša koją ir mažas judrumas. Kompiuterinės technologijos žmonėms vienaip ar kitaip kenkia“, – pastebi A. Rudys.
Ne problema
Rajone situacija kiek kitokia. Panevėžio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko pavaduotojas Kazimieras Rapševičius sako, kad kol kas nesusidūrė su tokia problema – kad žmonės norėtų dirbti ugniagesiais gelbėtojais, tačiau negalėtų dėl sveikatos ar fizinio pasirengimo. Jo teigimu, rajone nėra didelės kadrų kaitos. Pernai pasikeitė 2–3 žmonės iš daugiau nei 70 darbuotojų.
Be to, čia dirba ne statutiniai pareigūnai, o sudaroma sutartis, tad ir reikalavimai nėra tokie griežti. Sveikatą poliklinikoje, pasak K. Rapševičiaus, užtenka pasitikrinti kas dvejus metus. Tad ir dirbančiųjų amžius labai įvairus – yra jaunų studentų ir vyresnio amžiaus žmonių. Viršininko pavaduotojo teigimu, nereikia atitikti ir specialių fizinio pasirengimo normatyvų – svarbiausia, kad žmogus tinkamai atliktų jam pavestas funkcijas.
Daiva SAVICKIENĖ
