Mokesčių vengimo klausimu lietuviai nebūtinai yra apsukriausi. Stambios tarptautinės korporacijos pasitelkia tokias schemas, kurias būtų sunku perkąsti net įgudusiems mokesčių inspektoriams. Bet politikai tam ruošiasi padaryti galą.
Lietuva išsiskiria palyginti nedideliu pelno mokesčio tarifu. Nors oficialus tarifas šalyje siekia 15 proc., tarptautinė mokesčių ir audito bendrovė „PricewaterhouseCoopers“ yra apskaičiavusi, kad vadinamasis efektyvus tarifas, arba šiam mokesčiui skiriama įmonių pelno dalis, Lietuvoje sudaro 6,8 proc.
Šis neatitikimas atsiranda dėl to, kad įmonės, pasinaudodamos įvairiomis lengvatomis ir išimtimis, sugeba susimažinti nuo pelno sumokamų mokesčių dalį. Lietuvoje vienas paprastesnių būdų tai padaryti – verslo savininkui suteikti paskolą savo įmonei ir už ją gauti palūkanas, kurios padeda sumažinti apmokestinamojo pelno dalį ir nuo kurių nereikia mokėti kitų mokesčių.
Kita vertus, reikėtų atsižvelgti į faktą, kad Lietuvoje socialinių įmokų tarifai gana dideli. Tai lemia didesnį darbo jėgos apmokestinimą ir galiausiai didesnę bendrą mokesčių naštą verslui. Bendras mokesčių tarifas verslui Lietuvoje sudaro apie 44 proc.
Ekonomisto Raimundo Kuodžio teigimu, tokios ir panašaus pobūdžio įstatymuose paliktos skylės yra silpnoji šalies mokesčių sistemos vieta ir ji turėtų sulaukti atitinkamo dėmesio politikams projektuojant naują mokesčių reformą.
Vis dėlto užsienyje galima rasti kur kas radikalesnių pavyzdžių, kai sumokami mokesčiai kartais sudaro vos kelis procentus. Mokesčių vengimas tokiose šalyse kaip JAV siekia įspūdingas sumas, o tam pasitelkiamos sudėtingos tarptautinės schemos.
Kiek sumoka „Apple“?
Praėjusią savaitę paskelbus JAV Kongreso užsakymu atlikto tyrimo duomenis paaiškėjo, kad šios šalies technologijų milžinė „Apple“ per kelerius metus sugebėjo išvengti dešimčių milijardų dolerių mokesčių.
Ataskaitoje įvardijama, kad bendrovės nesumokėta mokesčių suma 2009–2012 m. sudarė apie 43 mlrd. JAV dolerių. Realus „Apple“ mokesčių tarifas buvo 20,1 proc., nors pati bendrovė anksčiau yra nurodžiusi, kad visi mokesčiai, kuriuos ji atseikėja JAV, sudaro nuo 24 iki 32 proc. jos pelno.
Kaip ir bet kuri kita stambi tarptautinė bendrovė, „Apple“ daugelį savo veiklų vykdo per antrines įmones. Pavyzdžiui, dar 1980-aisiais Airijoje įsteigta „Apple Operations International“, valdanti bendrovės pasaulinį pardavimo tinklą, per pastaruosius penkerius metus uždirbo 30 proc. viso „Apple“ pelno.
Vis dėlto per pastaruosius penkerius metus nėra jokių įrašų, kad „Apple Operations International“ būtų kur nors mokėjusi mokesčius. O dar keisčiau atrodo tai, kad joje nedirba nė vienas žmogus. Tačiau viskas logiška, tik apie tai šiek tiek vėliau.
Kita antrinė „Apple“ įmonė „Apple Sales International“, kuri taip pat registruota Airijoje, 2009–2011 m. sugebėjo uždirbti 38 mlrd. JAV dolerių pelno ir iš viso sumokėti 21 mln. JAV dolerių mokesčių. Tai reiškia, kad šios bendrovės realus pelno mokesčio tarifas sudarė 0,02 proc.
Iš viso Airijoje įregistruotos trys antrinės „Apple“ įmonės ir jos nepriskiriamos jokiai mokesčių jurisdikcijai. Jų nuo 2003 m. realybėje mokamas pelno mokestis sudarė mažiau negu 2 proc. pajamų, nors Airijoje, kuri garsėja vienu mažiausių pelno mokesčių Europoje, oficialus tarifas siekia 12,5 proc.
„Mokesčių sumuštinio“ schema
Mokesčiams sumažinti „Apple“ naudoja kelis būdus, kurie iš esmės yra teisėti ir neprasilenkia nei su Airijos, nei su JAV įstatymais.
Vienas būdų veikia taip: JAV bendrovės pelną apmokestina pagal jos buveinę, o Airija – pagal tai, iš kur ji valdoma. Tai reiškia, kad įsteigus bendrovę Airijoje ir ją valdant iš JAV galima išvengti tam tikrų mokesčių tiek vienoje, tiek kitoje šalyje.
Bet kur kas įspūdingiau atrodo schema, kuri finansų pasaulyje įvardijama kaip „dvigubas airiškas su olandišku sumuštiniu“ (double Irish with Dutch sandwich). Beje, teigiama, kad „Apple“ buvo viena pirmųjų JAV bendrovių, kuri dar prieš kelis dešimtmečius išplėtojo tokį mokesčių „optimizavimo“ būdą.
„Dvigubo airiško“ schemai reikia dviejų airių bendrovės. Pirmoji turėtų veikti tokioje lengvatinėje mokesčių zonoje kaip Bahamos ar Kaimanai, kuriose netaikomas pelno mokestis, o antroji – pačioje Airijoje.
Pagrindinė JAV veikianti bendrovė šiai įmonei perleidžia intelektinės nuosavybės teises, kuriomis už atitinkamo dydžio mokestį leidžiama naudotis Airijoje įsikūrusiai bendrovei. Ši dažniausiai atsakinga už pasaulinį produktų ar paslaugų pardavimą ir gauna visą su tuo susijusį pelną.
Bet pagal Airijoje galiojančią tvarką ji gali susimažinti pelną atitinkama suma, kurią sumoka už galimybę naudoti intelektinę nuosavybę. Taip pelnas perkeliamas į lengvatinėje zonoje veikiančią bendrovę.
Į šią schemą įtraukta Olandija padeda nukreipti pasaulinio pardavimo pajamas ir išvengti, kad jos nebūtų apmokestintos, taip pat dar labiau susimažinti pelną. Pasitelkus šias įmantrias mokesčių optimizavimo schemas „Apple“ pavyksta išvengti ne tik JAV, bet ir palyginti nedidelių Airijos pelno mokesčių.
Plačiai taikomas metodas
„Apple“ toli gražu nevienintelė bendrovė, kuri naudojasi tarptautinėmis mokesčių reguliavimo spragomis. Panašius metodus taiko „Google“, „Facebook“ ir „Yahoo!“. Panašią mokesčių vengimo schemą kaip ir „Apple“ taikanti „Google“ per metus sugeba išvengti 2 mlrd. JAV dolerių mokesčio. Kiek anksčiau į mokesčių inspektorių akiratį yra pakliuvusios ir tokios kaip HP ar „Microsoft“.
Pačių bendrovių atstovai neigia darantys ką nors nelegalaus. Prieš Kongreso narius praėjusią savaitę pakviestas liudyti „Apple“ vadovas Timas Cookas teigė nemanantis, kad bendrovė specialiai neieško būdų, kaip išvengti mokesčių, o savo padalinius užsienio valstybėse yra įkūrusi dėl nelankstaus JAV mokesčių reguliavimo, kuris įmones padaro „neįgalias“.
Tačiau dar įdomesnę nuomonę šia tema išsakė vienas „Google“ įkūrėjų Larry Page’as. Jis kalbėdamas vienoje konferencijoje svarstė, kad interneto bendrovėms neturėtų būti taikomi 50 metų senumo įstatymai ir kad būtų šaunu, jei „Google“ galėtų įsikurti nuošalioje saloje, kur jai kurti naujų idėjų netrukdytų jokia vyriausybė.
Ironiška tai, kad vėliau šį pareiškimą bandydamas sušvelninti „Google“ valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas per klaidą „Google“ vietoj kapitalistinės bendrovės pavadino kapitalistine šalimi. Tai tik sustiprino įspūdį, kad giliai širdyje didelių bendrovių vadovai nepuoselėja pačių šilčiausių jausmų valstybiniam reguliavimui.
Dėmesį atkreipė ir A. Šemeta
JAV Kongrese prasidėjusi istorija dėl mokesčių vengimo pagreitį įgavo ir kitapus Atlanto, o savo žodį tarė Europos Komisija (EK).
Už mokesčių vengimo ir sukčiavimo klausimus atsakingas EK komisaras Algirdas Šemeta šios savaitės pradžioje pareiškė, kad kai kurios ES valstybės sukuria per daug palankią aplinką mokesčiams vengti. Gana lanksčios dvigubo apmokestinimo sutartys leidžia dėl mokesčių agresyviai nusiteikusioms bendrovėms savo pelną iš ES narių perkelti į kitas jurisdikcijas ir taip išvengti jų apskritai.
A. Šemetos teigimu, tai nereiškia, kad šalys turėtų liautis konkuravusios dėl palankesnės mokesčių aplinkos, bet jos turėtų vengti sukurti labai specifines lengvatas, kuriomis galėtų naudotis didelės tarptautinės korporacijos ir itin turtingi asmenys.
Pačioje Bendrijoje kritikos dėl pernelyg laisvos mokesčių aplinkos iki šiol yra sulaukusios tokios šalys kaip Airija, Austrija, Liuksemburgas ir Olandija.
Pasiūlymus, kaip kovoti su mokesčių vengimu pasauliniu mastu, iki šios liepos turėtų pateikti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Šią savaitę 12 pasaulio šalių, tarp kurių buvo Liuksemburgas ir Austrija, pasirašė šios organizacijos inicijuotą susitarimą dėl kovos su mokesčių vengimu ir geresnio dalijimosi informacija.
