
Šiemet „Norfa“ planuoja išplėsti savo tinklą.
„Norfa“ šiemet plės parduotuvių tinklą ir pradės pieno produktų eksportą į Rusiją. Tai du pagrindiniai prekybos tinklo tikslai 2012-aisiais, informuoja dienraštis „Verslo žinios“.
„Norfos mažmena“ (NM) valdybos pirmininkas Dainius Dundulis šiemet planuoja 3 proc. pajamų augimą. Planuojama atidaryti 8 naujas parduotuves, o 2–3, esančias nepatraukliose vietose, teks uždaryti.
Anot jo, baigėsi laikotarpis, kai verslas buvo tik optimizuojamas ir mažinama viskas, kas tik įmanoma. NM vadovas džiaugiasi ir tuo, kad pagaliau susiformavo žemės rinka ir pardavėjai už patraukliose vietose esančius sklypus prašo suvokiamų kainų. Už arą žemės mažesnių miestų centre mokama 5–15 tūkst. Lt, patrauklioje vietoje Vilniuje, – 40 tūkst. Lt. Pakilimo metais už tą patį sklypą sostinėje prašė 120–150 tūkst. Lt.
NM statybomis užsiėmė prieš 2008 m., kai visą savo nekilnojamąjį turtą dviem sandoriais pardavė investiciniam fondui. Kiekvieno sandorio vertė – daugiau kaip 100 mln. Lt.
Šiemet 6–7 mln. Lt bus investuota į UAB „Rivona“ priklausančią pieninę. Investicijų tikslas – pagerinti varškės ir kitų produktų kokybę. Su šia plėtra siejamos viltys prasibrauti į Rusijos rinką. Automatizavus gamybą mažės ir sąnaudos.
„Atnaujinę gamybą, pieno produktus pradėsime pardavinėti Rusijoje. Lietuvoje 98 proc. gaminių realizuojame savo tinkle“, – perspektyvas pristato D. Dundulis. Eksporto sėkmės istorijomis įmonė jau gali pasigirti. Apie 50 proc. daržovių konservų parduodama gretimose valstybėse. Kita dalis – ir „Maximos LT“ tinkle. Įmonė taip pat turi savo skerdyklą ir apsirūpina žalios mėsos produktais.
„Prekybos tinklas, kuris turi savo gamybos linijas, įgyja palyginti didelį konkurencinį pranašumą prieš kitus prekybininkus ir prieš gamintojus. Šiandien tinklų savininkai, kurie dirba mažmeninėje rinkoje, tarsi savotiškas bankas, nes šio verslo atstovai prikaupia tiekėjų pinigų. Mokėjimo atidėjimas taikomas 60–90 d., ir visą tą laiką lėšos guli prekybininkų kišenėse.
Šias atsargas mėgino panaudoti ir „Maxima LT“, tačiau jie nevystė gamybos, bet ėjo į kitus projektus. Savoms gamybos įmonėms prekybos tinklas už prekes gali sumokėti iš karto. Taip dirbdama be atidėjimo gamykla sutaupo iki 20% metinių finansinių sąnaudų. Tai milžiniška suma. Konkuruoti su jais nepriklausomiems gamintojams sudėtinga“, – dienraščiui komentavo Gintaras Bleizgys, SIKC Projektų įgyvendinimo grupės vadovas.






