Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija nenuvylė. Nors Panevėžyje surinkta mažiau produktų nei pernai, tačiau taip nutiko dėl mažesnio akcijos vietų skaičiaus, o ne dėl žmonių dosnumo.
Panevėžyje surinkta 15 329 vienetai įvairių maisto produktų, preliminari jų vertė 13 181 euras.
Per dvidešimtąją „Maisto banko“ akciją Lietuvos gyventojai paaukojo 329 tūkst. eurų vertės maisto ir tai antras geriausias šios akcijos rezultatas. Per akciją surinkta 372 tūkst. vienetų ilgai negendančių produktų. Suskaičiuota, kad labdarai maisto aukojo 136 tūkst. žmonių, vidutiniškai jie išleido apie pustrečio euro.
Iki Kalėdų šis maistas pasieks apie 90 tūkst. nepasiturinčių šeimų. Nors tradiciškai dažniau aukota kruopų, makaronų, miltų, šį rudenį kiek daugiau nupirkta sausų pusryčių, arbatos, šokolado ir kavos.
Panevėžio rezultatai akcijos rengėjų taip pat nenuvylė. Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Panevėžio regiono padalinio vadovė Asta Čeponienė sako, kad mieste surinkta 15 329 vienetai įvairių maisto produktų, preliminari jų vertė 13 181 euras. Suskaičiuota, kad aukota daugiau nei pusseptinto tūkstančio kartų, o per akciją dirbo apie pusę tūkstančio savanorių.
Tiesa, palyginti su ankstesniais metais, surinktų produktų skaičius mažesnis, tačiau tam yra svarus paaiškinimas. Pasak A. Čeponienės, taip nutiko ne dėl to, kad žmonės tapo mažiau dosnūs, o dėl to, kad šiemet akcijoje dalyvavo mažiau prekybos vietų – dėl įvairių priežasčių nedalyvavo kelios parduotuvės. Vertinant pagal konkrečiose parduotuvėse paaukoto maisto kiekį, tai vieni geriausių metų.
„Vertinant kiekvieną parduotuvę individualiai, surinkta daugiau produktų nei anksčiau“, – sako A. Čeponienė.
Jos manymu, tai įrodo, kad žmonių noras aukoti neišblėsęs.
Prisideda maistu
Daugiausia Panevėžyje nupirkta makaronų – beveik 4 000 vienetų, kruopų – 2 000, po 1 000 su viršum vienetų aliejaus, arbatos. Mažiausiai paaukota higienos prekių – 31 bei vaisių ar kitų konservų – 90. A. Čeponienės teigimu, panašios prekės aukojamos kasmet.
„Žmonės geranoriški. Vis mažiau pasipiktinimo, vis mažiau replikų“, – pažymi A. Čeponienė.
Panevėžyje dažniausiai aukoja vyresnio amžiaus žmonės arba šeimos su vaikais. A. Čeponienės teigimu, labai stebino tai, kad aukojo žmonės, kuriems patiems iš pažiūros reikėtų tokios pagalbos, o ne vienas tą ir prisipažino. Nepaisant to, jie norėjo nors kiek prisidėti pagelbstint skurstantiesiems.
Surinkti maisto produktai bus išdalyti iki Kalėdų. Pasak A. Čeponienės, maisto produktai įvairioms organizacijoms bus pradėti dalyti ne anksčiau nei lapkritį. Dalis produktų bus sudėta į maisto paketus, kita dalis atiteks labdaros valgykloms. Kiek žmonių bus pagelbėta, paaiškės išdalijus produktus.
Panevėžyje jau keletą metų situacija stabili – žmonių, kuriems reikalinga parama, nei pastebimai daugėja, nei mažėja reikalingų paramos.
Faktai
Maisto banko duomenimis, nors Europos šalyse maistui išleidžiama vidutiniškai 12–15 procentų mėnesio pajamų, Lietuvoje tenka išleisti kone ketvirtį.
Skurdžiai besiverčiančiam 240 eurų mėnesio pajamų tegaunančiam žmogui pačių būtiniausių reikmių krepšeliui tenka išleisti pusę lėšų.
Tyrimų duomenimis, maisto aukoja trečdalis Lietuvos gyventojų, antra tiek nepasiturintiems maitinti aukoja pinigų.
Paramos maistu kasmet gauna apie 300 tūkst. skurdžiau gyvenančių žmonių.
Daiva SAVICKIENĖ
