Šiemet daugiau patikrinimų
Kvietimo atvykti į „Sodrą“ sulaukia vis daugiau panevėžiečių, turinčių nedarbingumo pažymėjimus. Norima patikrinti, ar pagrįstai jie išduoti. Tokie patikrinimai atliekami dalyvaujant pacientų šeimos gydytojams ar kitiems vadinamąjį biuletenį išdavusiems specialistams. Panevėžio „Sodrai“ atsirado galimybė intensyviau tikrinti ligonius.
Įstaiga įdarbino dar vieną sveikatos priežiūros specialistą. Anksčiau dirbo tik vienas, antrasis etatas ilgai buvo neužimtas, nes neatsirado norinčiųjų dirbti. Šiemet ši darbo vieta tuščia neliko.
Pernai per visus metus buvo atlikta 400 patikrų, o šiemet, sustiprinus pajėgas – tiek pat patikrinimų per aštuonis mėnesius. Todėl ir ligoniai, ir gydymo įstaigos pajuto, kad jais atidžiau domimasi.
Panevėžio „Sodros“ atstovė spaudai Vaiva Mockevičienė patikino, kad nurodymų iš „Sodros“ valdybos griežčiau tikrinti ligonius, kad būtų taupomos valstybės lėšos, nebuvo gauta. „Vykdoma įprasta kontrolė“, – sakė ji.
Gydytojai ramina
ligonius
Kuriuos nedarbingumo pažymėjimus turinčius ligonius tikrinti, pasirenka „Sodra“ iš savo duomenų bazės. Sąrašas perduodamas gydymo įstaigoms, jos numatytą dieną turi pakviesti pacientus atvykti.
Panevėžio poliklinikos Bendrosios praktikos skyriaus vedėja Violeta Šimėnienė „Sekundei“ sakė, kad kai kurie ligoniai, sulaukę kvietimo, susijaudina ar net pasipiktina. Medikai juos stengiasi nuraminti, išaiškinti, kad jie nėra įtariami apsimetinėjant, o tiesiog nustatyta tokia tvarka, ir tiek.
Atėjęs ligonis išklausinėjamas, jį apžiūri gydytojų ir „Sodros“ specialistų komisija. „Sodros“ atstovai taip pat tikrina, ar medikai tinkamai užpildė visus dokumentus. Ypač atidžiai nagrinėjami tie atvejai, kai nedarbingumo pažymėjimas buvo ilgai tęsiamas ir reikia spręsti, ar žmogus jau pasveiko. Panevėžio poliklinikoje „Sodros“ tikrintojai pasirodo maždaug porą kartų per mėnesį, į patikrą išsikviečia po dešimt ligonių.
V.Šimėnienės teigimu, dar nebuvo nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimas išduotas nepagrįstai. Tokiu atveju gydytojams grėstų piniginės baudos.
Tačiau vedėja neneigė, kad tiek gydytojai, tiek tikrintojai puikiai supranta: į ligonio vidų neįlįsi. Jeigu ligos istorijoje yra reikiami įrašai apie ligą, o pacientas patikina, kad jaučiasi prastai, tikrintojai neprikibs. Nustatyti, kad biuletenis išduotas nepagrįstai, gana sudėtinga.
V.Šimėnienė, paklausta, ar gyventojai nori gauti nedarbingumo pažymėjimą siekdami tokiu būdu apsiginti nuo nedarbo, atsakė, kad tokių pasitaiko.
„Būna, kad įspėjimą apie atleidimą iš darbo gavęs žmogus nutaria gultis planinei operacijai, nors ją vis atidėliojo. O kas jam gali uždrausti taip elgtis?“– kaip pavyzdį paminėjo gydytoja.
Ima mažiau
Tačiau sunkmetis pakeitė daugelio gyventojų požiūrį į nedarbingumo pažymėjimą. Panevėžio „Sodros“ duomenimis, šiemet, palyginti su 2008-aisiais, gyventojai dėl įvairių priežasčių turėjo kur kas mažiau nedarbingumo pažymėjimų.
Plačiau skaitykite 2009 m. rugsėjo 3
d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
