Nobelio ekonomikos premijos laureatai Ch. Simsas ir T. Sargentas įvertinti už tyrimus makroekonomikos srityje.
Paskutinę šių metų Nobelio premiją, skiriamą už pasiekimus ekonomikos moksle, pasidalys du Jungtinių Valstijų mokslininkai – Thomasas J. Sargentas ir Christopheris A. Simsas.
Pirmadienį paaiškėjo, kad Nobelio ekonomikos premija už empirinius priežasties ir pasekmės makroekonomikoje tyrimus skirta Niujorko universiteto ekonomikos profesoriui T. Sargentui bei ekonomikos ir bankininkystės profesoriui Ch. Simsui iš Prinstono universiteto.
Kaip laikinai padidintos palūkanų normos ar sumažinti mokesčiai lemia bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir infliaciją? Kas įvyksta, kai centrinis bankas pakeičia laukiamos infliacijos rodiklius ar vyriausybė imasi priemonių subalansuoti biudžetą? Į šiuos bei kitus klausimus atsakymų ieškojo naujieji Nobelio premijos laureatai, mėgindami nustatyti ryšius tarp ekonominės politikos ir skirtingų makroekomikos rodiklių, tokių kaip BVP, infliacija, nedarbas ir investicijos.
Mokslininkai nustatė, kad ne tik politika veikia ekonomiką, bet ir ekonomika lemia politinius sprendimus. Tačiau labiausiai makroekonominius pokyčius veikia rinkos dalyvių lūkesčiai dėl ateities. Nuo privataus sektoriaus lūkesčių itin priklauso būsima ekonominė veikla ir sprendimai, susiję su darbo užmokesčiu, taupymu ar investavimu. Taigi ekonominės politikos sprendimus labiausiai lemia privataus sektoriaus lūkesčiai, susiję su verslo plėtra. Nobelio premijos laureatų išrasti metodai ir paaiškina, kokią įtaką ekonomikos pokyčiams turi lūkesčiai.
T. Sargento metodas gali būti taikomas nagrinėjant makroekonominius ryšius, kai namų ūkiai ir įmonės koreguoja savo lūkesčius, atsižvelgdami į ekonomikos raidą. Mokslininkas ypač didelį dėmesį skyrė laikotarpiui po Antrojo pasaulinio karo, kai daugelis šalių iš pradžių siekė laikytis aukštos infliacijos politikos, tačiau vėliau įgyvendino sisteminius ekonominės politikos pokyčius, kad išlaikytų infliaciją žemame lygyje.
Nobelio premijos laureatų išrasti metodai paaiškina, kokią įtaką ekonomikos pokyčiams turi lūkesčiai.
Ch. Simas aiškinosi, kaip centrinių bankų padidintos bazinės palūkanų normos lemia makroekonominius rodiklius.
Nors abu mokslininkai tyrimus vykdė savarankiškai 1970-1980 m., tačiau jų išrasti metodai kai kuriais aspektais yra susiję. „Šiandien T. Sargento ir Ch. Simso nustatyti metodai yra pagrindinės priemonės analizuojant makroekonomikos pokyčius“, – paskelbė Nobelio komitetas.
Šiandien Švedijoje oficialiai paskelbus apie Nobelio premijos laureatus, su vienu juo – Ch. Simsu Nobelio komiteto nariai susisiekė telefonu tiesiogiai ir sudarė galimybes žurnalistams užduoti klausimus.
Ch. A. Simsas prisipažino nesitikėjęs gauti Nobelio premijos, nors draugai ir pažįstami kalbėjo apie tokią tikimybę. Žinia apie skirtą prestižinį apdovanojimą jį užklupo anksti ryte, kai iš miego pakėlė telefono skambutis, į kurį atsiliepė žmona.
Profesorius nemano, kad jo vykdyti tyrimai galėtų šiuo metu nulemti ekonomikos pokyčius. Tačiau jis pabrėžė, kad pasitelkiant jo išrastais metodais galima paaiškinti šiuo metu vykstančių procesų priežastis.
Išgirdęs klausimą, kur investuos pusę gautos 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų) premijos, naujasis laureatas atsakė: „Palaikyčiau grynaisiais ir pagalvočiau“.
Nobelio ekonomikos premiją Alfredo Nobelio atminimui įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“.
