Baltos spalvos interjere žaidžia mėlyni atspalviai.
Senieji žvejų namai – neatskiriamas Nidos kraštovaizdžio bruožas – poilsiautojų akį traukia simpatiškais raižiniais, šiam regionui būdingu fasado koloritu ir nepretenzingomis linijomis. Tačiau kaip prieš šimtmetį pastatytus būstus paversti patogiais ir patraukliais gyventi šiandien?
Tokį uždavinį teko spręsti architektūros studijos „Plazma“ architektei Evelinai Talandzevičienei, kūrusiai būsto Nidoje interjerą.
Rekonstruotas žvejo namas turėjo tapti šeimos ir besinuomojančių būstą svečių poilsio vieta visus metus. Pagrindiniai užsakovų reikalavimai buvo racionaliai suplanuota erdvė, tenkinanti šeimos narių ir svečių poreikius, ir adekvatus aplinkai, bet kartu ir išskirtinis interjeras. Autentiškas žvejo namas lėmė ir būtinybę nepakenkti jo išoriniams sprendimams, o viduje – atstatyti ir pritaikyti būdingas vidaus konstrukcijas ir parinkti atitinkamas apdailos medžiagas.
Tačiau būtent išskirtinis pastatas ir vietovė, kurioje jis yra, architektei tapo ne kliuviniu, o pagrindiniu idėjų šaltiniu. „Norėjosi išlaikyti tradicijų ir šiuolaikiškumo dermę. Todėl siekiau sukurti baltą, lengvą interjerą, kuriame savo vietą rastų šiam kraštui būdingi mėlynų atspalvių akcentai, natūralaus medžio ir akmens deriniai bei dekoro elementai“, – pasakojo E. Talandzevičienė.
Baltame, lengvame interjere neįkyrūs mėlynos spalvos atspalviai ypač išryškėja tekstiliniuose interjero akcentuose. Mėlynų atspalvių sofos pagalvėlės, užuolaidos, kilimo dryžiai kuria žaismingą ir jaukią poilsio pajūryje nuotaiką.
Aiški nuoroda į būsto istoriją ir senuosius gyventojus – interjero autorės projektuoti šviestuvai, kuriuose dominuoja žuvelių motyvas.
Beje, kilimai, kita tekstilė, taip pat lovos, kėdės ir stalai architektės buvo parinkti populiariajame tinkle IKEA. Dauguma stacionarių baldų, pavyzdžiui, virtuvės, vonių, svetainės komplektai, buvo projektuojami ir gaminami specialiai šiam būstui. Specialiai buvo pasiūtos ir užuolaidos.
Aiški nuoroda į būsto istoriją ir senuosius gyventojus – interjero autorės projektuoti ir baldų gamintojų pagaminti šviestuvai, kuriuose dominuoja žuvelių motyvas. „Žuvelės siluetas atsirado kelte iš Neringos, po įprasto vizito į objektą. Mintis panaudoti žuvelės motyvą kilo iš pat pradžių. Vis dėlto norėjosi, kad ir stilizuotai, bet užsiminti apie čia gyvenusius žvejus“, – sakė E. Talandzevičienė.
Pirmajame pastato aukšte yra palyginti žemos lubos, todėl sprendimą įrengti nuo lubų refleksuojančios šviesos sistemą architektė vadina labai pasiteisinusiu. Tokiu principu buvo išspręstas apšvietimas ir vonių patalpose. Tik čia šviestuvai, sumontuoti ant sienų, apšviečia veidrodžius.
Antrajame namo aukšte tuo pačiu žuvelės siluetu dekoruoti šviestuvai sumontuoti ant sijų. „Šviesos šaltinio nematyti, o refleksuojanti šviesa sukuria jaukų ir pakankamą apšvietimą“, – aiškino architektė.
Poilsiavietės interjerą kūrusi E. Talandzevičienė tvirtino, jog bet kurio būsto interjere svarbiausia išlaikyti visumos harmoniją. Pasak jos, interjeras – kaip organizmas: jis sveikas, jei viskas funkcionuoja gerai. Todėl senajame žvejų name architektei buvo svarbu išsaugoti autentiškumą. „Tai trapi vertybė, gaila, kad kartais ji paminama po įnoringomis ir „turtingomis“ užmačiomis“, – sakė E. Talandzevičienė.
