Europos ir Jungtinių Valstijų finansų sektoriai – glaudžiai susiję.
Didžioji dalis Amerikos gyventojų krizei Europoje net ir dabar skiria mažai dėmesio. Graikija ar Italija jiems dažniausiai asocijuojasi su patraukliomis turistinėmis vietomis, o ne ekonomikos problemomis. Jei kas nors ką nors ir žino apie Pietų Europos politikos ypatumus, tai tik dėl populiarių juokelių apie dabar jau buvusį Italijos premjerą Silvio Berlusconi, teigiama JAV žurnale „Newsweek“.
O kodėl amerikiečiams apskritai turėtų rūpėti Senojo žemyno situacija? Pirmiausia dėl to, kad JAV ekonomika ir taip vos kelia galvą iš purvo. Kad ir kokia svarbi būtų Kinija, eksportas į Europos Sąjungą kone tris kartus didesnis nei į Azijos milžinę.
Dar daugiau, jau dabar Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi teigia, kad antroji recesija Europoje yra neišvengiama, tad ir JAV eksportas turės sumažėti.
Žurnalo teigimu, Europos problema neapsiriboja milžiniškomis valstybių skolomis. Nemažai Europos bankų yra įsigiję merdinčių valstybių obligacijų, o JAV bankai ir institucijos yra smarkiai susijusios su Europos skolintojais. Todėl kritus Europos bankininkystės sistemai, Jungtinės Valstijos pajustų smarkų smūgį, kuris užkabintų ne tik finansų sektorių.
Galiausiai jaudintis vertėtų ne dėl blogos situacijos Europoje, o dėl to, kad panašūs įvykiai gali nutikti ir JAV. Dar prieš kelis mėnesius niekas nekalbėjo apie Italijos problemas, nors šios šalies skola prilygsta 121 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Staiga kilusi panika beveik padvigubino Italijos paskolų kainą.
Šiuo metu JAV skola siekia apie 100 proc. BVP. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, iki 2016 metų skola išaugs dar 16 proc. Ekonomistai teigia, kad JAV, skirtingai nei Italija, gali spausdinti savo pinigus, tačiau tai tereiškia, kad Vašingtonas gali padidinti arba sumažinti savo skolos vertę. „Newsweek“ teigimu, anksčiau ar vėliau investuotojai praras pasitikėjimą JAV obligacijomis ir norės didesnių palūkanų, kas suduotų rimtą smūgį ir taip merdinčiai ekonomikai.
