Nevėžio upėje dumblo aptikę Panevėžio savivaldybės ekologai turėjo apsidžiaugti ne mažiau nei suradę aukso. Mat Savivaldybei jau grėsė prarasti upei išvalyti Europos Sąjungos skirtus per pusantro milijono litų, kai, rangovams pradėjus siurbti dumblą iš Nevėžio miesto centre, paaiškėjo, jog dugne – vien smėlis.
Upę žvalgė iš valtelės
Ekologai, iš valtelės išžvalgę per Panevėžį tekančią upę, dumblo surado tik 2,3 km ruože nuo pėsčiųjų tilto ties Kultūros ir poilsio parku iki Savitiškio gatvės užtvankos.
„Pasirodo, Nevėžis – labai švari upė, – stebėjosi Valdas Mačikėnas. – Jos vagos vidurys praktiškai be dumblo. Ieškojome nuo sėsdintuvų, įrengtų salelėje ties „Kalnapilio“ gamykla, tolyn pagal srovę. Nustebino, kad radome tik ties pėsčiųjų tiltu.“
Nuo pėsčiųjų tilto iki užtvankos planuojama išsiurbti apie 11 106 kub. metrų dumblo. Šiame ruože, pasak V. Mačikėno, vietomis dumblo storis siekia maždaug nuo 20 cm iki metro.
Aptikus Nevėžyje dumblo, jam išvalyti Savivaldybė vėl skelbs konkursą. Tai jau bus dešimtas bandymas surasti dumblo siurbėjus.
V. Mačikėnas pripažįsta, kad Panevėžio planams už ES milijonus išvalyti Nevėžį gresia sužlugti.
„Aplinkos projektų valdymo agentūra perspėjo realiai vertinti padėtį: jei gegužę dar neturėsime pasirašytos sutarties su rangovu, projektą spėti baigti iki metų pabaigos nerealu. Užtektų, kad viešųjų pirkimų konkursą apskųstų koks nelaimėjęs dalyvis, ir projektas būtų palaidotas“, – teigė V. Mačikėnas.
Vietoj teršalų – švarus smėlis
Nevėžio upės valymo projektas turi didelių šansų į Panevėžio istoriją patekti kaip absurdiškiausias. Prieš keletą metų išsiurbusi upės dumblą nuo J. Biliūno gatvės iki Maudyklos g., Savivaldybė 2009-aisiais paskelbė ieškanti valytojų ir maždaug 2 km ruožui nuo Maudyklos iki Stoties gatvės.
Savivaldybė tvirtino, kad Nevėžio upė valoma ne tik siekiant apsaugoti ją nuo dumblėjimo. Svarbiausia buvo išsiurbti iš upės dumblą, užterštą kenksmingomis medžiagomis, susidariusiomis dėl sovietiniu laikotarpiu Panevėžyje plėtotos pramoninės veiklos.
Projekte buvo numatyta, kad vidutinis dumblo storis upėje yra apie 30 cm, įdubose – apie 50 cm. Atlikus tyrimus netgi nustatyta, kad Nevėžio ruože nuo J. Biliūno iki Nemuno gatvės susikaupęs dumblas užterštas cinku ir nikeliu. Vien iš tos upės dalies planuota iškelti apie 35 tūkst. kub. metrų dumblo, daugiau kaip 8 tonas augmenijos, iškirsti iki 400 pakrančių želdinių.
Tokiems užmojams įgyvendinti Savivaldybei teko skelbti net devynis viešųjų pirkimų konkursus. Tik paskutiniame atsirado įmonė, sutikusi darbus atlikti už Savivaldybės turimą sumą – maždaug 1,6 mln. litų. Iki tol konkursų dalyviai už tokius darbus pageidavo gauti per 2 mln. litų atlygį.
Vėliau paaiškėjo, kad sulaukusi pigių darbininkų Savivaldybė per anksti apsidžiaugė: per patį miesto centrą tekantis Nevėžis pasirodė esantis švarus, o Panevėžys vis tiek gerokai prasiskolino konkursą laimėjusiai įmonei „Vandens erdvė“ iš Visagino.
Į absurdišką padėtį Savivaldybė pateko, kai upės valytojai, pradėję darbus, aptiko, kad Nevėžio dugne – ne dumblas, o smėlis. Tą patvirtino ir kilus ginčui su Savivaldybe iškviesti specialistai – gruntą ištyrusios Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos ekspertai.
V. Mačikėnas tikina, kad tokį pokštą jiems iškrėtusi gamta. Esą už ES milijonus valyti numatytą dumblą išplovė pavasario potvynis.
Šįkart ekologas ramus: ruože nuo pėsčiųjų tilto iki Savitiškio gatvės dumblo jau tikrai bus, mat šį pavasarį potvynis negresia.
Nei darbo, nei pinigų
Panevėžiečių žūtbūtiniai bandymai pasiimti ES paramą Nevėžiui valyti neria kilpą Visagino verslininkams. „Vandens erdvės“ direktorius Valerijus Morozovas teigia, kad Savivaldybė įmonei liko skolinga per 200 tūkst. litų. Anot verslininko, skola siektų ir kone 300 tūkst. litų, bet įmonė, kad greičiau atgautų atlygį, atsisakė užmokesčio už technikos nuomą – keliasdešimties tūkstančių.
„Mes einame į kompromisą – tegul tik atsiskaito už darbus: įrengtą dumblo sėsdintuvą, nušienautą augmeniją ir kitus“, – teigia V. Morozovas.
Jis sako suprantantis, kad Savivaldybei irgi sunku surasti pinigų biudžete nenumatytoms išlaidoms, nes dumblo neradus ES paramą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūrą už dalį darbų sumokėti nesutinka.
Tačiau, pasak V. Morozovo, jo įmonė neturi patirti nuostolio, kad nerado to, ko buvo prašoma ieškoti.
„Tam projektui panaudojome savo pinigus, apyvartinių lėšų trūksta, bet turime mokėti mokesčius valstybei ir darbuotojus kaip nors išlaikyti“, – sako verslininkas.
Direktorius planuoja dar šią savaitę atvažiuoti Panevėžio politikų įtikinti atsiskaityti. Jei su Savivaldybe nepavyktų susitarti geruoju, V. Morozovas nusiteikęs bylinėtis. Tačiau, anot jo, teisme „Vandens erdvė“ pareikalautų sumokėti ir už technikos nuomą.
Desperatiškos pastangos išvalyti Nevėžį mažina rangovų pasitikėjimą Savivaldybe. Tą pripažįsta iš devynių skelbtųjų konkursų keliuose dalyvavusių, bet dėl per didelės kainos nugalėtoja netapusios įmonės „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė.
Vis dėlto „Panevėžio keliai“ neatsisako vėl siekti užsakymo.
„Rangovai neturi didelių galimybių rodyti savo ambicijas. Stengiamės dalyvauti visuose konkursuose, mums reikia darbo“, – teigė E. Čepienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
