Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka trečiadienio vakarą pakvietė panevėžiečius pasisemti naujų patirčių atvirose miesto erdvėse.
Ties Smėlynės gatvės tiltu patogiai įsitaisę Nevėžio pakrantėje žiūrovai stebėjo meditatyvų performansą „Sode dievų nėra“, kurio metu po tiltu nupintas 3,5 m aukščio sodas.
Nors lietuviški šiaudiniai sodai įprastai gaminami iš rugių, kviečių ar kitų augalų šiaudelių, eksperimentinio Apeirono teatro kūrėjos Greta Gudelytė ir Eglė Kazickaitė pasirinko etnofuturistinę interpretaciją, kviečiančią dar ir dar kartą kelti klausimus apie tokio sodo kilmę, ir vienos pirmųjų Lietuvoje sukūrė jį iš aliuminio.
„Kaip mūsų protėviai nuo kreivų, vingiuotų linijų perėjo prie tiesės, kada lenkta linija virto kampu? Kas įkvėpė? Ar tikrai paprasta kaimo močiutė po dienos darbų vieną vakarą prisėdo prie grubiai tašyto stalo ir surišo/užaugino tikslių, preciziškų geometrinių formų fraktalą – dangišką šiaudinį sodą? Kada įvyko lūžis, kai žmogus nuo kreivų uolos piešinių perėjo prie tikslių geometrinių linijų? Kaip nutiko, kad laikais, kai neturėjome nei mikroskopų, nei teleskopų, tradicinio meno kūrėjai nesąmoningai ėmė atkūrinėti struktūras, primenančias skirtingų atomų sandarą? Ypač aliuminio?“ – klausimais dalijosi panevėžietė G. Gudelytė.
