Susirūpinta pinigų
panaudojimu
Į Skaistakalnio parką šį pavasarį atėję panevėžiečiai dar kurį laiką negalės grožėtis Nevėžio pakrantėmis. Pernai rudenį iš upės išvalytos dumblinos žolės ir šiukšlės iki šiol guli suverstos jos pakrantėse, nes miesto valdžia dar neatseikėjo tūkstančių, reikalingų krantinėms sutvarkyti.
Nors projekto, skirto 1,2 km Nevėžio daliai nuo praeities taršos išvalyti, organizatoriai žada pradėtus darbus baigti iki vasaros, nuogąstaujama, jog vilkinimas trukdytų miestelėnams maudytis, žvejoti ar tiesiog vaikštinėti paupiu. Iš savininkų, kurie atsiėmė žemę su paplūdimiu prie „Ekrano“ marių, irgi kol kas nesulaukiama žadėto detaliojo plano ir pasiūlymų dėl žemės nuomos.
Todėl baiminamasi, kad šią vasarą panevėžiečiams mieste vietos maudytis ir ilsėtis gali iš viso nelikti.
Triukšmą dėl delsimo sutvarkyti išbjaurotas Nevėžio krantines sukėlė Tarybos narys Julius Beinortas. Išgirdęs, jog Ekologijos skyrius dabar ketina miesto Tarybos prašyti pinigų šiukšlynui pakrantėse sutvarkyti, politikas ėmė domėtis, kur prapuolė projekto paramos lėšos, kurių, jo manymu, turėjo užtekti viskam.
Dėl neūkiškumo priekaištavęs ir Ekologijos skyriui, ir Savivaldybės administracijos vadovui, J.Beinortas šiek tiek aprimo po Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komiteto posėdžio. Mat šio komiteto narys tada išgirdo, kad išvežti suversto upės turinio rangovai – upę valiusi bendrovė „Hidrum“ – nebuvo įsipareigojusi. Ir kad šiam reikalui lėšų turi skirti miesto valdžia.
Priekaištai direktoriui
Vis dėlto politikas teigia, kad Ekologijos skyriaus vadovė Zita Tverkutė nesugebėjo jam įrodyti, jog darbų eigos nebuvo galima paskubinti. J.Beinortas mano, kad vykdomas projektas yra neapgalvotas, kad jis prilygsta lengvam pinigų barstymui, o techninė priežiūra kažin ar tokia, kokia turėtų būti.
Pyko Tarybos narys ir ant rangovų, kurie, anot jo, prieš siurbdami žoles iš upės nepatikrino, ar niekas tam nekliudys. Kai vandens technika netikėtai prisikasė iki elektros kabelio, einančio per upę, reikėjo, pasak pašnekovo, tik Dievui dėkoti, kad buvo išvengta nelaimės. Nors rangovai aiškino, jog normatyvuose nebuvo nurodyta atlikti projektavimo darbų, kurie patikrintų galimas kliūtis.
J.Beinortas įsitikinęs, kad sukrauti dumblėtas žoles taip, kad purvą vėl nusineštų upė, o paskui jį dar kartą siurbti, yra dvigubas pinigų leidimas. Tik tada, kai ūkyje nėra gero gaspadoriaus, keliskart grįžtama prie to paties reikalo. Arba tas gaspadorius, pasak politiko, tvarkytųsi kaip pridera, arba kitam netrukdytų dirbti.
Pasiteiravus, ką konkrečiai pašnekovas turėjo mintyse, šis atsakė kalbąs apie administracijos vadovą Stasį Karčinską, kuris, jei nesugeba būti tinkamu administratoriumi, galėtų pagalvoti ir apie atsistatydinimą.
Vykdo pagal planą
Savivaldybės administracijos Ekologijos skyriaus vedėja Z.Tverkutė tikina, kad investicinis projektas „Nevėžio upės išvalymas nuo praeities taršos kenksmingomis medžiagomis užteršto dumblo Panevėžio mieste“ įgyvendinamas tiksliai pagal planą. Tad dėl nieko nei politikams, nei paprastiems piliečiams nereikėtų jaudintis. Priekaištų, pasak vedėjos, dėl šio projekto įgyvendinimo neturėjo ir Aplinkos ministerijos paskirtos kontroliuoti organizacijos atstovai, prieš tris savaites lankęsi Panevėžyje. Susitikti su jais buvo pakviesti ir miesto politikai, tik nė vienas iš jų, kaip teigia Z.Tverkutė, į šį susitikimą kažkodėl neatvyko.
Ekologijos skyriaus vadovė nesupranta, kaip galima priekaištauti dėl to, kad praėjusių metų pabaigoje iš upės su šiukšlėmis ir dumblu ištrauktos žolės nebuvo išvežtos iš karto. Suprantama, anot pašnekovės, kad tai šioks toks nepatogumas, bet juk dumblas pirmiausia turėjo nubėgti atgal į upę, kad vėliau, jį su kitu dumblu išsiurbus, būtų galima atlikti užterštumo tyrimą. Tik tada galima nuspręsti, ar dumblą panaudoti laukams rekultivuoti, ar sąvartyno atliekoms uždengti. Be to, jei ištrauktą šlapią turinį rudenį būtų imta vežti, ir darbas keturiskart brangiau būtų kainavęs, ir krantinės būtų subjaurotos.
Įsipareigojo, bet
neskyrė
Z.Tverkutė tvirtina, kad pirmajam Nevėžio upės valymo etapui finansuoti, kai buvo numatyta išvalyti 1,2 km upės nuo J.Biliūno iki Maudyklos gatvės, buvo pasirašyta paramos sutartis. Joje projektas įvertintas 364 tūkst. Lt. Iš jų 271 tūkst. Lt numatyta skirti iš europinių lėšų, o likusią dalį – beveik 93 tūkst. Lt – įsipareigojo atseikėti miesto Savivaldybė.
Pernykščiams darbams, anot Ekologijos skyriaus vadovės, jau yra išleista per 177 tūkst. Lt europinių ir daugiau kaip 45 tūkst. Savivaldybės lėšų. Pastarajai liko skirti dar maždaug tiek pat, kad įsipareigojimas būtų įvykdytas. Todėl neteisinga tvirtinti, jog prašoma iš miesto biudžeto daugiau pinigų nei numatyta.
Plačiau skaitykite balandžio 4 d.
„Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Nors iš upės išrautos žolės ir
ištrauktos šiukšlės „puošia“ Nevėžio pakrantę jau nuo lapkričio, jos sutvarkyti
neskubama – ginčijamasi dėl finansavimo.
