Panevėžio miesto savivaldybė, nesėkmingai ieškojusi galinčiųjų už beveik porą milijonų litų išvalyti Nevėžio upę, palikta nežinomybėje, mat tik iš devinto karto išrinkta įmonė atsisakė tęsti darbus, upėje neradusi dumblo. Specialistų skaičiavimais, dumblas galėjo būti išplautas per du didelius potvynius, todėl reikėtų valyti kitą Nevėžio ruožą, nei buvo numatyta. Tačiau gali būti, kad upei valyti skirti Europos Sąjungos milijonai nuplauks kartu su dumblu, nes pinigus buvo privalu panaudoti iki šių metų pabaigos.
Šį šeštadienį povandeninės žūklės entuziastų būrelis įrodė, kad Nevėžis – viena labiausiai užterštų Lietuvos upių. Penki panevėžiečiai nepabūgo ledinio vandens ir netoli Senvagės ėmėsi darbų. Nors vyrai buvo suplanavę išvalyti apie pusantro kilometro upės ruožą, per tris valandas sugebėjo šiukšles išvalyti tik maždaug iš 150 metrų ruožo.
Anot vieno šios akcijos iniciatoriaus Manto Normanto, šiukšlių buvo tiek daug, kad užsibrėžtą planą būtų buvę neįmanoma įgyvendinti.
„Tikėjomės išvalyti bent 1,5 km ruožą, bet patys nesitikėjome, kad tiek daug šiukšlių Nevėžyje. Ne veltui sakoma, kad Nevėžis – viena labiausiai užterštų Lietuvos upių. Net nerekomenduojama valgyti čia sugautos žuvies“, – sakė M. Normantas.
Narai iš vandens ištraukė daugybę metalo konstrukcijų, butelių, skardinių, maišelių, keliasdešimt senų padangų, drabužių, net mobiliųjų telefonų ir netoli esančio prekybos centro vežimėlių, vandenyje išbuvusių ne vienas mėnuo.
„Žmonės visas šiukšles meta į vandenį, manydami, kad jeigu jų niekas nematys, jų ir nebus. Kaip sakoma, kai nematai, tai ir galvos neskauda. Tačiau panėrus po vandeniu pasimatė visas lobynas“, – gyventojų abejingumu stebisi poledinės žūklės entuziastas.
Prisijungė ir žvejai
M. Normantas teigė, kad jų ekologinė švarinimosi akcija nesusijusi su Savivaldybės jau ne pirmus metus puoselėjamu noru išvalyti Nevėžio upės porą kilometrų. Jų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šiukšlinimo problemą.
„Šia akcija norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad šiukšlės niekur nedingsta, net jeigu jomis ir atsikratoma tiesiog įmetant į vandenį. Jos kaupiasi ir teršia gamtą. Mūsų iniciatyva – tik lašas jūroje, tačiau ir nuo mažų darbų galime pradėti švarinti savo vandens telkinius“, – įsitikinęs M. Normantas.
Jo teigimu, prieš šventes žmonės ypač daug perka ir vartoja, dažnai nesusimąstydami apie neigiamas besaikio vartojimo puses. Todėl tai yra ir puiki proga parodyti, kad žmogus gali ne tik imti, bet ir duoti, prisidėti prie švaresnės Lietuvos. Kita vertus, žiema nardyti labai tinkama, mat šiuo metų laiku nesiveisia dumbliai, žuvys mažiau aktyvios, todėl ir vanduo – skaidresnis.
„Džiugu, kad mūsų akcija neliko nepastebėta ir sulaukėme nemažai pagalbos ant kranto. Buvo net žvejų, kurie metė meškeres ir puolė mums padėti traukti šiukšles“, – panevėžiečių aktyvumu džiaugėsi M. Normantas.
Trijų valandų rezultatas – pilna didžiulė priekaba įvairiausių šiukšlių. Prie kranto stoviniavę panevėžiečiai kalbėjosi, kad Savivaldybė, užuot švaisčiusi milijonus abejotinoms įmonėms, bent dalį duotų šiems vyrams ir Nevėžis išties būtų švarus.
Poledinės žūklės entuziastai tikino, kad tai ne paskutinė jų akcija. Prieš kurį laiką jie išvalė senvagę, „Ekrano“ marias. Jų planuose – išvalyti visą Nevėžį iki pat Berčiūnų.
„Norime išpopuliarinti povandeninę žūklę ir parodyti, kad mes ne tik imame, bet ir duodame gamtai. Viską darome tik savo jėgomis ir lėšomis. Džiaugiamės, kad mūsų iniciatyvą palaiko ir kiti panevėžiečiai“, – sakė M. Normantas.
Dingusio dumblo paslaptys
Kol keli entuziastai iš Nevėžio traukė tonas įvairiausių šiukšlių, miesto Savivaldybės specialistai suko galvą, ką daryti su europiniais milijonais, skirtais Nevėžiui valyti. Išvalyti upę apsiėmusi įmonė „Vandens erdvė“, neradusi dumblo, atsisakė tęsti darbą. Pagal projektą, pinigai šiam darbui turėjo būti panaudoti iki šių metų pabaigos.
Kaip teigė Savivaldybės Ekologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Mačikėnas, tikimasi, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra dar metams pratęs upės valymo projektą ir pinigai nenueis vėjais. Tikėtina, kad dumblas galėjo būti išplautas per du potvynius ir jo sankaupos yra visai kitoje upės vietoje.
„Atliekant dumblo tyrimus mėginiai buvo imami prie kranto. Dar 2008 m. projektuotojai buvo apskaičiavę, kad tame upės ruože yra apie 34 tūkst. kub. m dumblo, bet rangovai jo nerado. Dar kartą jau mūsų iniciatyva padaryti dumblo tyrimai patvirtino tą patį – dumblo nėra.
Spėjama, kad per du potvynius jis galėjo būti išplautas, mat kai buvo atliekami tyrimai, vandens lygis buvo 95 cm, per potvynį 2010 m. vandens lygis pakilo iki 311 cm, o šiais metais – net iki 503 cm. Todėl dabar ieškome, kur tas dumblas prapuolė“, – „Sekundei“ teigė V. Mačikėnas.
Pagrindinė problema ta, kad sutartis dėl upės valymo baigiasi jau šių metų gruodžio 31 dieną. Jeigu finansavimas dar bus pratęstas, toliau bus ieškoma dumblo ir tariamasi su upės valymo konkursą laimėjusiais rangovais. Vakar Aplinkos projektų valdymo agentūrai buvo išsiųstas raštas ir tik nuo jų sprendimo priklausys, ar darbai bus vykdomi toliau.
„Aplinkos valdymo projektų agentūra dar turi galimybę upės valymo projektą pratęsti metams, o kaip jie pažiūrės į mūsų svajonę – dar neaišku“, – sakė V. Mačikėnas.
Lina DRANSEIKAITĖ
