Ar draudimai sumažins piktnaudžiavimą alkoholiu?
Maždaug po metų iš spaudos, radijo, televizijos ir interneto išnyks visa alkoholio reklama. Lietuva taps griežčiausiai visoje Europoje alkoholio reklamą ribojančia šalimi. Dar vieną niuksą iš valdžios gavę vietos alkoholio gamintojai baiminasi, kad pasikeitusi tvarka sukurs palankias sąlygas užsienio prekės ženklams plėstis Lietuvoje.
Alkoholio pramonės atstovams 2010-ųjų pabaigoje nepavyko įtikinti Seimo, kad du kartus minimalius ES reikalavimus viršijantis alkoholio akcizas būtų sumažintas. Pralaimėję vieną mūšį, alkoholio gamintojai turi ruoštis naujai kovai dėl būsimų reklamos suvaržymų. Šiuo metu gana griežtai ribojamą alkoholio reklamą nuo 2012 metų sausio 1 dienos pakeis kone absoliutus jos draudimas.
Įsigaliosiančios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos uždraus visų alkoholinių gėrimų reklamą televizijoje, radijuje, spaudoje, internete ir išorės stenduose.
Vienas aktyviausių alkoholio ribojimo šalininkų, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, žurnalui IQ teigė, kad dėl alkoholio reklamos ribojimo parlamentarai apsisprendė prieš dvejus metus, buvo skirtas pereinamasis laikotarpis ir dar kartą grįžti prie šio klausimo nėra reikalo. Vis dėlto alkoholio gamintojai nėra patenkinti vienais griežčiausių alkoholio reklamos apribojimų Europoje ir bandys perkalbėti valdžią. Jų nuomone, šiais metais tebegaliojanti tvarka ir ribojančios priemonės yra proporcingos ir jų keisti esą nebėra reikalo.
Galiojantys alkoholio reklamos apribojimai Lietuvoje yra vieni griežtesnių – per radiją ir televiziją alkoholio reklamą leidžiama transliuoti nuo 23 val., o lauko stenduose galima reklamuoti tik alų. Tiesa, reklamuoti alkoholinius gėrimus spaudoje ir internete šiuo metu mūsų šalyje galima. Griežčiausi apribojimai galioja Norvegijoje, kurioje draudžiama reklamuoti bet kokį alkoholį, išskyrus labai silpną alų, bent dešimtyje Europos šalių alkoholio reklama apskritai nėra ribojama.
Beje, lietuviškas alkoholio reklamos įstatymas ne tik gali tapti griežčiausiu visoje ES, bet ir lemti kone absurdiškas situacijas. Pasak Aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko, nuo kitų metų iš kavinės į lauką išsineštas bokalas su alaus daryklos logotipu ar lauke esančius staliukus aptarnaujantis padavėjas su firminiais marškinėliais taip pat gali būti palaikyti šio įstatymo pažeidimu, už kurį aludariams grėstų šimtatūkstantinės baudos.
Baiminasi užsienio gamintojų
Įvairiems su alkoholio vartojimu susijusiems suvaržymams pritariantys parlamentarai vadina tai nuoseklia kovos su nesaikingu alkoholio vartojimu strategija, o apribota alkoholio reklama turėtų nuo alkoholio vartojimo labiausiai apsaugoti jaunus žmones. Pasak A. Matulo, alkoholinių gėrimų reklamavimui paveikiausi yra jauni žmonės ar nepilnamečiai, kurie negali tinkamai įvertinti piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais padarinių, be to, juos yra lengviau pripratinti prie reguliaraus alkoholio vartojimo. „Padaryti iš šešiolikmečio ar septyniolikmečio alkoholiką yra gerokai lengviau nei iš 30 metų žmogaus. O visos alkoholio reklamos ir yra nukreiptos į jaunus žmones, todėl jos turi būti ribojamos ir tai yra viešasis interesas“, – argumentavo A. Matulas.
Tiesa, alkoholio gamintojai ginasi, kad jų reklamos nėra skirtos nepilnamečių auditorijai ir jie imasi įvairių priemonių, kad to išvengtų. S. Galadauskas patikino, kad alų gaminančios bendrovės yra sutarusios, jog jų reklamose negali filmuotis jaunesni negu 25 metų modeliai. Gildijos iniciatyva taip pat yra sukurta socialinių reklamų, kuriose žinomi šalies sportininkai pasisako prieš alkoholio vartojimą. Ieškodami kontrargumentų itin griežtam alkoholio reklamos ribojimui, gamintojai pasitelkia ir tyrimų medžiagą.
Pavyzdžiui, tyrimų bendrovės „GfK“ prieš dvejus metus atlikta 8–17 metų vaikų ir paauglių apklausa JAV parodė, kad didžiausiai daliai (77 proc.) apklausos dalyvių pagrindinę įtaką dėl alkoholio vartojimo darė tėvai. Informacija žiniasklaidoje nulėmė tik 3 proc. apklaustųjų sprendimą dėl alkoholio vartojimo. Nors tyrimas atliktas ne Lietuvoje, pasak alkoholio gamintojų, panašių rezultatų būtų galima tikėtis jį atlikus ir mūsų šalyje. Todėl alkoholio reklama labiausiai lemia ne tai, kiek vartoti, o tai, kokius alkoholinius gėrimus rinktis.
Tai, kad kitąmet alkoholio gamintojai nebegalės viešinti savo prekės ženklų ir produktų, jiems labiausiai ir kelia nerimą. Įdomu tai, kad nors vietinių alkoholio gamintojų reklama bus uždrausta, užsienio bendrovės ir toliau galės reklamuoti alkoholį per, pavyzdžiui, palydovinės ir kabelinės televizijos kanalus ar internete. Todėl kad ir kaip parlamentarams norėtųsi išvengti alkoholio reklamos, jų tvirtinamų įstatymų galios baigiasi prie Lietuvos sienų, o internetui ar palydovinei televizijai nė motais, kokie apribojimai taikomi mūsų šalyje. Taip užsienio bendrovės gali įgyti rinkodaros pranašumą vietos gamintojų atžvilgiu.
Vieną stambiausių alaus daryklų valdančios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ Korporatyvinių reikalų skyriaus direktorius Dainius Smailys teigė, kad būsimas alkoholio reklamos draudimas sukurs palankią aplinką užsienio prekės ženklams ir juos valdančioms bendrovėms aktyviai skverbtis į Lietuvos rinką. „Kadangi alaus vartojimas išliks legalus, tai ir poreikis nesumažės, o šitas įstatymas sudaro visas sąlygas užsienio gamintojams patenkinti šį poreikį. Ir nebūtinai tai bus produktai iš Vakarų, tai gali būti produktai ir iš rytinių šalių, pavyzdžiui, „Baltika“, kuris jau ir dabar yra pakankamai stiprus prekės ženklas ir kurio reklamuoti niekas neuždraus“, – savo argumentus pateikė D. Smailys.
Ieškodamas kontrargumentų alkoholio reklamos draudimui, pašnekovas prisimena ir sovietinius laikus, kai alkoholio reklama apskritai neegzistavo, tačiau piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai buvo gerokai dažnesni negu dabar. Anot D. Smailio, politikai šiuo metu visas jėgas skiria kovai su priežastimis, kurios lemia labai nedaug bendrame alkoholio vartojimo kontekste, tuo metu informavimui ir švietimui laiko, jėgų ir noro nebelieka. Jam antrina ir Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas. Jo teigimu, dabartinė alkoholio kontrolės politika yra mažiausiai nukreipta į nesaikingo alkoholio vartojimo mažinimą, o tiesiog žlugdo vietos alkoholio pramonę.
Valdžia pakankamai neblogai tvarkosi su karo keliuose problema, nors tam nereikėjo uždrausti važinėti automobiliais naktį ar rodyti greitų automobilių reklamas.
Su tokia kritika nesutinka A. Matulas. Jis įsitikinęs, kad alkoholio prieinamumo, kainos ir reklamos reguliavimas duoda geriausius rezultatus ir tai yra tos priemonės, kurias reikia taikyti pirmiausia. „Prieinamumo ir kainos ribojimas efektyviausiai veikia alkoholio suvartojimą, kartu su šiomis priemonėmis veiksmingos ir švietėjiškos bei socialinės iniciatyvos. Tačiau vien pastarosios priemonės nėra veiksmingos ir dabartinių draudimų neatstos“, – kalbėjo Seimo narys ir pridūrė, kad įvairūs statistiniai duomenys rodo, jog ankstesni apribojimai jau davė efektą.
Rezultatai ar tik interpretacija?
Kad legalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje per pastaruosius metus sumažėjo – faktas. Taip pat sumažėjo ir su neatsakingu alkoholio vartojimu susijusių nelaimių skaičius, kaip antai neblaivių vairuotojų sukeltos avarijos ir mirčių darbo metu esant apsvaigus nuo alkoholio. Vis dėlto kovos su alkoholio vartojimu aktyvistams dėl minėtų laimėjimų matuotis laurų vainiką gali būti per anksti.
Pirmiausia, įvedus įvairius apribojimus legaliai alkoholio prekybai buvo nepastebėta arba specialiai ignoruota kiaurų valstybės sienų ir klestinčios nelegalaus alkoholio gamybos problema. Sulaikyto ir iš apyvartos išimto nelegalaus alkoholio kiekiai nuo 2009 metų pradžios išaugo 4–5 kartus, o, pavyzdžiui, stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai skaičiuoja, kad šiuo metu nelegaliai parduodami alkoholiniai gėrimai gali sudaryti iki 50 proc. visos stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkos šalyje.
Antra, galima ginčytis ir dėl avarijų bei mirčių darbo metu statistikos. Pirmu atveju nemažą įtaką turėjo padaryti sugriežtinta atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam ir iš to atsirandantys padariniai – tūkstantinės baudos, teisės vairuoti atėmimas ar automobilio konfiskavimas; antru atveju mažesnį mirčių skaičių darbe apsvaigus nuo alkoholio lėmė ekonomikos krizė ir smarkiai sumažėjusios darbų apimtys, ypač statybų srityje, kur anksčiau žūdavo daugiausia žmonių.
Apie tai, kad valdžios taikomos alkoholio vartojimui mažinti skirtos priemonės kol kas yra daugiau parodomojo pobūdžio, o jų rezultatai nėra jau tokie neginčytini, kalba ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas. „Rimtoji prevencija, arba priežasčių aiškinimasis nėra vykdomas, o įgyvendinamomis priemonėmis siekiama gauti greitus politinius dividendus ir įsiteikti žmonėms, kurie tikisi kietesnės valdžios rankos“, – apibendrino ekspertas.
Piktnaudžiauji – moki daugiau
Lietuvai piktnaudžiavimo alkoholiu problemos aktualios – lietuviai pagal suvartoto alkoholio kiekį lenkia ES šalių vidurkį, todėl atitinkamos alkoholio kontrolės politikos priemonės iš tiesų reikalingos. Tačiau pagrindinis klausimas kyla dėl to, ar dabartinės ir numatomos priemonės yra proporcingos ir iš tiesų padeda mažinti nesaikingo alkoholio vartojimo priežastis. Atsakymas greičiausiai yra – tik iš dalies.
G. Kadziausko teigimu, lietuviai tarp kitų ES šalių išsiskiria ne tik pagal daugiau suvartojamo alkoholio, bet ir savižudybių, nelaimingų atsitikimų darbe, o ne taip seniai – ir žuvusiųjų keliuose skaičiumi. Pasak eksperto, tai rodo, kad šalies gyventojai yra apskritai linkę į savęs nesaugantį elgesį, todėl vien dėl to, kad valdžia nuo žmonių paslepia vieną ar kitą dirgiklį, poreikis jam nedingsta, pradedama ieškoti alternatyvų. Be to, dabartiniai alkoholio vartojimo apribojimai vienodai veikia visus – ir tuos, kurie linkę juo piktnaudžiauti, ir tuos, kurie jį vartoja saikingai. Todėl, G. Kadziausko nuomone, veiksminga alkoholio vartojimo prevencija turėtų būti labiau individualizuota. „Reikėtų identifikuoti problemiškiausias alkoholio vartotojų grupes ir jų atžvilgiu priimti atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo ekspertas ir išvardijo tris galimas grupes, kurioms turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio: tai nuo alkoholio priklausomybės kenčiantys žmonės, sprendimo dėl saugaus alkoholio vartojimo dar negalintys priimti nepilnamečiai ir žalą sau bei kitiems galintys padaryti nuo alkoholio apsvaigę žmonės.
Vienas galimų ribojimo būdų – padaryti taip, kad nesaikingai alkoholį vartojantys žmonės turėtų daugiau mokėti už sveikatos priežiūrą. Nors šią funkciją iš dalies galėtų atlikti ir alkoholio akcizai, dabar iš jų surenkami pinigai skiriami biudžeto skylėms lopyti, todėl šiandienė sistema verčia net ir visiškai nevartojančius sumokėti už alkoholiu piktnaudžiaujančių žmonių gydymą. Sveikatos apsauga tėra tik viena sričių, kurioje žalingi įpročiai galėtų būti susieti su gydymo išlaidomis.
Valdžia pakankamai neblogai tvarkosi su karo keliuose problema, nors tam nereikėjo uždrausti važinėti automobiliais naktį ar rodyti greitų automobilių reklamas. Sugriežtinta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus palietė nedrausmingus vairuotojus ir dažnus pažeidėjus, tačiau jų visai nepajuto drausmingi vairuotojai. Iš to galėtų pasimokyti ir nesaikingam alkoholio vartojimui karą paskelbę politikai.
Pabaigoje – galvos skausmą galima išgydyti nukertant galvą. Demonstratyvu ir efektinga, tik vargu ar racionalu. Tad kol galva nenukirsta, būtų galima paieškoti ir ne tokių drastiškų priemonių.
____________________
Šis straipsnis išspausdintas IQ žurnale, vasario mėn. numeryje.
