Apsisprendė ne per dieną
Naujiena, kad nuo įkūrimo Panevėžio rajono vaikų globos namams vadovaujantis Gintaras Navickas apsisprendė palikti postą, buvo labai netikėta ne tik kolektyvui, bet ir jį perkalbėti bandžiusiai rajono valdžiai.
Dvidešimt ketverius metus Linkaučių vaikų globos namams atidavęs G.Navickas prisipažįsta, kad sprendimas palikti darbą nebuvo priimtas per vieną dieną.
Ilgai jautęs, kad darbo valandomis neribojamas pareigas tempti tampa per sunku, apie apsisprendimą permainoms rajono valdžiai jis pranešė prieš pat Velykas.
„Pavargau. Neišmokau savyje surasti mygtuko, kurį spūstelėjęs galėčiau išsijungti nuo darbo, – prisipažįsta dvidešimt ketverius metus Linkaučiuose veikiantiems Panevėžio rajono vaikų globos namams atidavęs Gintaras Navickas. – Buvau netradicinis direktorius, prisiėmęs ir socialinio darbuotojo, ir auklėtojo, ir vaikų draugo pareigas. Tai tikriausiai kiekvienam pažįstamas jausmas, kai tempi tempi, o vieną dieną pajunti, kad nebegali. Tada turi sau pasakyti „Stop“.
Į Linkaučius G.Navickas atvažiavo vos baigęs tuometį Pedagoginį institutą. Tada vadinamojoje internatinėje mokykloje jis dirbo auklėtoju ir berniukus mokė medžio drožybos.
„Tėtis“, – taip G.Navicką vadina ne tik vaikų namų globotiniai, bet ir personalas. „Tėti, žiūrėk savo vaikų“, – daugybę kartų auklėtojų prašymus girdėjo G.Navickas.
Tikrintojai nuvargino
G.Navickas neslepia, kad gerokai nuvargino nuolatiniai įvairių instancijų tikrinimai.
„Kai daugybę kartų turi įrodinėti, kad nesi kupranugaris, galų gale tai pabosta, – palygino buvęs direktorius. – Pavyzdžiui, higienistai konstatuoja, kad sąlygos netinkamos. Imu aiškinti, kad birželio mėnesį prasidės renovacija, o po jos sąlygos pasikeis. Išgirstu prašymą visa tai išdėstyti raštu. Vyko nuolatinis susirašinėjimas.“
Buvęs direktorius sako nenorintis mosikuoti rankomis ir piktintis, kad dėl tokių permainų kalta aplinka. Tiesiog darbas yra toks dalykas, kurį, jei tampa per sunku, galima ir pakeisti. Kito darbo buvęs direktorius tikina tikrai nesusiradęs.
„Turiu porą kūno kultūros pamokėlių ir sporto būrelių, – apibūdino G.Navickas. – Žinoma, kad to neužteks, tačiau ieškoti darbo dabar ne laikas: baigiasi mokslo metai. Be to, norisi poilsio.“
Darbą palikęs direktorius sako, kad jam dabar svarbiausias šeimos palaikymas, o jo sulaukia tikrai didžiulio.
„Tėti, viskas gerai“, – išgirdę abejonių G.Navicko balse kiekvienąkart pasako jo sūnus ir dukra.
„Linkaučiuose gyvenu, niekur toli nuo globos namų nepabėgsiu, – pajuokauja buvęs direktorius. – Tikiuosi, kad po renovacijos mane į svečius pakvies. Bus įdomu pamatyti, kaip viskas pasikeitė.“
Plačiau skaitykite 2009 m. gegužės 12 d. „Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr. Pavargo. „Buvau netradicinis direktorius, sau prisiėmęs ir socialinio darbuotojo, ir vaikų draugo pareigas“, – apie savo darbą Linkaučių vaikų globos namuose sako G.Navickas.
