T. Janeliūnas.
Vilniaus miesto taryboje net dviejų mėnesių dorai neišdirbusi Artūro Zuoko vadovaujama koalicija jau pradėjo braškėti. Ilgokai lipdytas daugumos vežimas, kuriame itin svarbią vietą turėjo užimti Darbo partijos atstovai, jau girgžda ir grasina subyrėti. Šiandien Darbo partijos prezidiumas, anot partijos lyderio Viktoro Uspaskicho, turėtų nuspręsti, ar trauktis iš valdančiosios koalicijos Vilniaus mieste.
Tokie grasinimai iš Darbo partijos pusės atsklido tuoj po to, kai Vilniaus miesto taryboje tik per plauką buvo pritarta A. Zuoko siūlymams perleisti bendrovės „Dalkia“ valdomas „Vilniaus energijos” akcijas „Dalkia“ antrinei įmonei „Societe Valmy Defense 22“. Šis balsavimas parodė, kad A. Zuokui nėra taip lengva priimti net „tik formalius sprendimus“, kaip jis komentavo. Tačiau Darbo partijos ultimatumai greičiausiai susiję ne su aiškiai A. Zuoko prižiūrimo sektoriaus interesais.
Praėjus vos dviem mėnesiams nuo koalicijos sudarymo mesti kaltinimai A. Zuokui turi kitą prasmę: „kur mūsų dalis??“ V. Uspaskichas žurnalistams prasitarė, kad Darbo partija nepatenkinta tuo, kokios funkcijos ir atsakomybė paskirta „darbiečiams“. Ir tai ne tik formalios funkcijos Vilniaus miesto taryboje. Žymiai svarbesnėmis gali būti savivaldybės valdomos įmonės, kurių milijoniniai biudžetai ir abejotinas veiklos skaidrumas leidžia „plauti“ nemenkas sumas pinigų. Tarp viešai nekomentuojamų „nuoskaudų“ minima, pavyzdžiui, „Vilniaus vandenų“ kontrolė. Liūdnai pagarsėjusi savo vadovų machinacijomis bendrovė, pasirodo, būtų labai geidžiamas kąsnelis Darbo partijai, tačiau A. Zuokas kažkodėl linkęs šią bendrovę atiduoti Socialdemokratų partijai. Būtent šios partijos atstovai ilgą laiką vadovavo „Vilniaus vandenims“.
Net jei tikėtume partijų atstovų paneigimais, kad jiems, gink Dieve, tokie primityvūs ir žemiški interesai nerūpi, vis tiek Darbo partijos pasipiktinimai susiję su įtakos dalybomis, o ne ideologiniais ar vertybiniais nesutarimais. Vos V. Uspaskichas prabilo apie ketinimus trauktis iš koalicijos, buvo paskelbta, kad Darbo partijos atstovui Gintarui Tamošiūnui, kuris yra savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, bus patikėtas Ekonomikos ir investicijų departamentas, kuriam priklauso ES projektų koordinavimo, Investicinių projektų ir kiti svarbūs skyriai. Kitaip tariant, departamentas, per kurį eina bene didžiausi pinigų srautai. A. Zuokas gana greitai suprato užgaišęs – kaip ir kiekvienas vežimas turi būti tepamas, kad sklandžiai judėtų į priekį, taip ir koalicijos partneriai turi būti patenkinti.
A. Zuokui gali tekti ieškoti kažkokių ilgesnio laikotarpio susitarimų dėl įtakos sferų Vilniaus mieste – nepatogu kas kartą „pirkti“ savo partnerius viena ar kita pozicija. Žiūrėk, taip ilgainiui ir pačiam mažai kas beliks.
Tačiau suderinti koalicijos partnerių interesus ne taip paprasta. Net jei šį kartą pavyks nuraminti Darbo partiją ir jai pažadėti ką nors solidaus, tai nereiškia, kad pretenzijų nepradės kelti socialdemokratai. Jei toks šantažas prasidės prieš kiekvieną rimtesnį balsavimą Vilniaus miesto taryboje – galiausiai kažkam koalicijoje neišlaikys nervai ir ši subyrės. Ne veltui konservatorių lyderis Vilniaus miesto taryboje Raimundas Alekna jau užsiminė, kad planuoja galimą naują koaliciją. Kad šie planai netaptų tikrove, A. Zuokui gali tekti ieškoti kažkokių ilgesnio laikotarpio susitarimų dėl įtakos sferų Vilniaus mieste – nepatogu kas kartą „pirkti“ savo partnerius viena ar kita pozicija. Žiūrėk, taip ilgainiui ir pačiam mažai kas beliks. Reikia kažkokios „ilgalaikio tiekimo sutarties“ – štai jums pelningos sritys ir taškas. Kita vertus, godumas kyla bevalgant. Tai, kad pats V. Uspaskichas, būdamas Briuselyje ar Strasbūre, labiausiai rūpinasi vietinio lygmens reikalais, patvirtina, kad iš Vilniaus miesto koalicijos Darbo partija tikisi „išgręžti“ gana daug. Juk netruks ateiti ir 2012 m. rinkimai – kas pildys partijos iždą?
Deja, tokia logika nesikeičia jau du dešimtmečius. Miestų ir rajonų savivaldybių tarybos partijoms yra ne kas kita, kaip įtakos ir pajamų šaltinis. Neseniai mokslininkų pristatytas lobizmo tendencijų Lietuvoje tyrimas patvirtino, kad, anot Jūratės Novagrockienės, „savivaldybėse korupcija – ciniška, atvira, agresyvi, išlikę vadinamieji „otkatai“, kurie susiję su viešaisiais pirkimais.“ Nors pastaraisiais metais STT kai kurias savivaldybes šiek tiek „pravalė“, atrodo, tai neatgrasė naujai išrinktų tarybų narių ir nepakeitė paties požiūrio į tai, vardan ko einama dirbti į miestų ar rajonų savivaldybes.
Kai kuriose savivaldybėse interesų, postų ir „otkatų“ dalybos gali gana greitai sugriauti pradines koalicijas. Pavyzdžiui, Kaune jau ėmė stiprėti šurmulys, kad net iš šešių partijų atstovų sudaryta koalicija sunkiai randa kompromisus. Į opoziciją nustumtas buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas, kaip ir Vilniuje, jau greičiausiai rezga planus, kaip pervilioti jį išdavusius kolegas. Anot A. Kupčinsko, „Kaunui būtų patikimiau ir solidžiau turėti koaliciją iš 3-4 partnerių“.
Tačiau tokie koalicijų draskymai ir klijavimai iš naujo nekeistų paties partijų požiūrio į valdžios prasmę vietos savivaldybėse. Greičiausiai bet kuri nauja koalicija Vilniuje ar Kaune vis tiek nemažą dalį energijos turėtų skirti visų partnerių godulio patenkinimui – įtakos ir verslo interesų derinimams. Taip plėšantis dėl valdžios netruks prabėgti ir ketverių metų kadencijos. Kas sakė, kad vietos politika – nuobodus dalykas?
