Kaip įrodyti neteisėto praturtėjimo atvejus, jei visada gali atsirasti ranka pasirašytas paskolos raštelis? Valdžios institucijos sieks kiek įmanoma apriboti fiktyvius grynųjų pinigų sandorius.
Prieš rugsėjo 10 d. prasidėsiančią Seimo rudens sesiją prezidentūra paskelbė, kad šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir toliau aktyviai sieks stiprinti teisėsaugos institucijų kovą su neteisėtu praturtėjimu. Viena naujų teisėsaugai siūlomų priemonių – draudimas remtis fiktyviais paskolos ar vekselių rašteliais, kuriais bandoma pagrįsti įsigytą turtą. Rudenį Seimas turėtų svarstyti įstatymų pataisas, kuriose būtų įrašytas reikalavimas notariškai tvirtinti tam tikrus „populiariausius“ sandorius, kuriais dažnai bando prisidengti įtariamieji neteisėtu praturtėjimu.
Jau pavasarį Seime svarstyti prezidentės D. Grybauskaitės pateikti įstatymų projektai. Juose siūlyta, kad vekseliai ir paskolos, didesnės nei 50 tūkst. litų, taip pat bendrovių akcijų perdavimo sandoriai, viršijantys 50 tūkst. litų, būtų privalomai tvirtinami notarine forma. Po pradinių svarstymų buvo paprašyta Vyriausybės išvados dėl šių įstatymo projektų ir rudens sesijoje Seimas turėtų vėl jų imtis.
Kaip buvo teigiama prezidentūros pateikiamuose argumentuose, teikiant įstatymų projektus parlamentui, fiktyvūs paskolos rašteliai, kuriais siekiama pagrįsti neaiškios kilmės, galbūt nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, tapo vienu populiariausių būdų vengti atsakomybės. „Pataisomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiauti paskolos rašteliais, vekseliais ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis, kurie naudojami neteisėtiems ir net nusikalstamiems tikslams. Esamas reglamentavimas sudaro palankias sąlygas šešėliniams pinigų srautams, slėpti tikrąją turto kilmės vertę, įvairioms sukčiavimo atmainoms atsirasti, mokesčiams vengti“, – kovą Seime pataisas pristatydama teigė prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.
Anot jos, prezidentūra sulaukė teisėsaugos institucijų, kurios ėmėsi tirti galimus neteisėto praturtėjimo atvejus, skundų, kad nemaža dalis ikiteisminių procesų žlunga dėl to, jog įtariamieji pateikia paprastus paskolos raštelius ar vekselius ir taip bando pagrįsti savo turtą. Iki šiol galioja nuostatos, kad paskolos sutartys, nepriklausomai nuo sumos, gali būti sudaromos paprasta rašytine forma. Šiuo metu galiojantis Akcinių bendrovių įstatymas taip pat leidžia akcijų pasirašymo ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryti paprasta rašytine forma, jų netvirtinant notarui.
Paskolino geroji krikštamotė?
Manoma, kad kaip tik šios įstatymų spragos leido išteisinti kai kuriuos pirmuosius įtariamuosius, kurių bylos buvo perduotos teismams. Viena garsesnių pastarojo meto bylų liepos 31 d. baigėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo išteisinamuoju nuosprendžiu 23 metų vilnietei Saidai Brižinskajai. Jauna čigonė ir jos brolis buvo kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį „Neteisėtas praturtėjimas“. Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už neteisėtą praturtėjimą asmuo gali būti baudžiamas maksimalia iki 4 metų laisvės atėmimo bausme.
Pareigūnai įtarė, kad S. Brižinskajai ir jos Aleksandrui Brižinskiui priklausantis nekilnojamasis turtas galėjo būti įsigytas iš nelegalios prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis gautų lėšų. S. Brižinskaja teismui teigė, kad žemės sklypui ir jame esantiems statiniams įsigyti iš krikšto motinos pasiskolino 100 tūkst. litų ir juos ketino grąžinti, be to, turėjo kitų pajamų. Teismui pasirodė priimtini tokie paaiškinimai ir S. Brižinskaja buvo išteisinta. Tiesa, jos brolis pirmosios instancijos teisme buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo.
Panašūs atvejai bei pateisinimai gavus paskolas ar kitą turtą sandoriais, kurie nebuvo patvirtinti notarų, ir kitose bylose trukdo nuteisti galbūt nelegaliai praturtėjusius asmenis. Nuo 2010 m. gruodžio 11 d., kai įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, buvo pradėta daugiau kaip šimtas ikiteisminių tyrimų, tačiau tik keletas jų baigėsi baudžiamaisiais nuosprendžiais.
2012 m. teismuose buvo išnagrinėtos 6 šios kategorijos baudžiamosios bylos, kuriose kaltinta 10 fizinių asmenų. Apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti tik 4 baudžiamosiose bylose dėl 8 asmenų, likusios 2 bylos nutrauktos. Tačiau pastaruoju metu šių nusikaltimų tyrimai intensyvėja. Vien pirmą 2013 m. pusmetį pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį „Neteisėtas praturtėjimas“, Generalinės prokuratūros duomenimis, registruoti 87 nusikaltimai.
Apynasris gryniesiems pinigams
Vyriausybė, išanalizavusi prezidentūros siūlomas įstatymų pataisas, joms iš esmės pritarė bei pasiūlė dar labiau išplėsti sandorius, kuriuos būtina įforminti notariškai. Vyriausybė siūlo nustatyti, kad paskolos sutartis turi būti notarinės formos, kai ji suteikiama grynaisiais pinigais ir kai jos suma viršija 10 tūkst. litų. Toks pat reikalavimas siūlomas ir tais atvejais, kai vekseliai fiziniams asmenims viršija 10 tūkst. litų, bei grynųjų pinigų dovanojimo sutartims, jeigu jų suma viršija 10 tūkst. litų.
Vis dėlto net ir tuo atveju, jei Seimas dar šiemet patvirtins siūlomų įstatymų pataisas, kurį laiką įtariamieji neteisėtu praturtėjimu dar gali įrodinėti, kad jie gavo paskolas iš giminaičių ar pažįstamų, nors to ir notariškai nepatvirtino. Žinia, įstatymas negalioja atgaline data, todėl galima tikėtis, kad skolos raštelių, neva pasirašytų dar iki įstatymo įsigaliojimo dienos, įtariamieji neteisėtu praturtėjimu dar gali susiorganizuoti. Kita vertus, ilgainiui tokių galimybių mažės.
„Realiai įstatymas pradeda veikti iš karto, kai įsigalioja, tačiau aišku, kad kurį laiką dar gali būti pateikiama įvairių tariamai iki įstatymo įsigaliojimo dienos įvykdytų sandorių, kuriems dar nereikėjo notarų patvirtinimo, – teigė advokatas Rytis Jokubauskas. – Tokių galimybių smarkiai sumažėtų po metų, kai tam tikriems asmenims būtina pateikti praėjusių metų pajamų deklaracijas. Atitinkamai, kuo toliau, tuo sunkiau būtų įtikinti teismus, kad buvo gauta tam tikrų pajamų be notaro patvirtinimų iki įstatymo įsigaliojimo datos.“
Tiesa, kai kurie teisininkai teigia, kad neteisėto praturtėjimo nusikaltimai visada bus sunkiai įrodomi, kol nėra visuotinės pajamų ir turto deklaravimo prievolės bei bendros sistemos, kuri leistų fiksuoti finansų srautus tarp fizinių asmenų. Be to, jau dabar teisėsaugos institucijos gali prašyti teismo konfiskuoti turtą, jei įrodoma, kad jis įsigytas neteisėtai – dažniausiai tai susiję su kitų kriminalinių nusikaltimų įrodymu.
