Praėjusią savaitę suimtas korupcija kaltinamas aukšto rango Vatikano dvasininkas. Tai paskutinis lašas popiežiaus Pranciškaus taurėje, paskatinęs iš esmės reformuoti finansiniais skandalais garsėjantį Vatikano banką.
Birželio 28 d. italų policija suėmė monsinjorą Nunzio Scarano, kuris, kaip įtariama, su kitais dviem asmenimis – Italų slaptųjų tarnybų agentu Giovanni Maria Zito ir finansų makleriu Giovanni Carenzio – planavo praėjusią vasarą privačiu lėktuvu iš Šveicarijos į Italiją nelegaliai pergabenti 20 mln. eurų (apie 69 mln. litų).
Anot N. Scarano advokato, monsinjoras pripažino veikęs neteisėtai, tačiau taip elgėsi ne siekdamas asmeninės naudos, o padėdamas draugams. Pastarieji – turtinga laivininkyste užsiimanti neapoliečių šeima, kuriai, kaip manoma, ir priklausė pinigai. Įtariama, kad N. Scarano planuota operacija būtų padėjusi jai išvengti mokesčių.
N. Scarano prieš keletą savaičių prasidėjus tyrimui buvo atleistas iš savo pareigų Vatikano finansų administracijoje. Kaltinimams pasitvirtinus monsinjorui gali tekti kalėti 5-6 metus.
Dvasininko meilė pinigams
Vyriausiuoju buhalteriu Vatikano finansų administracijoje dirbęs N. Scarano prieš tapdamas kunigu dirbo komerciniuose bankuose. Prie dvasininkijos luomo prisijungė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, bet, nepaisant to, jo meilė pinigams išliko.
Dėl pomėgio su savimi nešiotis stambias pinigų kupiūras Italų žiniasklaidos „Donu 500“ pravardžiuojamas monsinjoras be korupcijos šiuo metu dar yra įtariamas ir pinigų plovimu. Atskiroje byloje N. Scarano kaltinamas bandymu „išplauti“ 560 tūkst. eurų (apie 1,9 mln. litų) grynųjų pinigų iš savo sąskaitos Vatikano banke.
Įtariama, kad šis dvasininkas turtingiems draugams dalijo įvairias grynųjų sumas mainais į čekius, kuriuos vėliau registravo kaip aukas ir dėjo į Italijos banko sąskaitą, skirtą išmokėti paskolą už nekilnojamąjį turtą. N. Scarano neigia užsiiminėjęs pinigų plovimu ir aiškina, kad pastaroji operacija turėjo tarnauti kilniam tikslui.
Esą turtingi draugai aukojo jam pinigus, kad jis galėtų atiduoti paskolą už nekilnojamąjį turtą, kurį pardavęs pinigus panaudotų slaugos namų statybai. „Nieko nevogiau. Man pasisekė turėti savo aplinkoje turtingų žmonių, visada remiančių mano labdaringą veiklą“,– tikino monsinjoras.
Nuodėminga Vatikano institucija
Anot N. Scarano bylą nagrinėjančių teisėjų, jis buvo susijęs artimais ryšiais su Vatikano banku, figūruojančiu abiejose bylose. 1942 m. įkurtas Vatikano bankas, oficialiai vadinamas Religinių reikalų institutu, pinigų neskolina, bet administruoja apie 19 tūkst. sąskaitų, priklausančių įvairiems Vatikano departamentams, katalikų labdaros organizacijoms ir kunigams bei vienuolėms visame pasaulyje.
Vatikano bankas yra pagarsėjęs skaidrumo trūkumu ir ne pirmą kartą įsivelia į finansinius skandalus, dažniausiai siejamus su pinigų plovimu. Vienas gariausių tokių atvejų įvyko 1982 m., kai Vatikano bankas įsivėlė į kito Italijos banko „Banco Ambrosiano“, kaltinto bendradarbiavimu su Sicilijos mafija, bankroto bylą.
Prieš trejus metus pinigų plovimą tiriantys italų pareigūnai užšaldė Vatikano bankui priklausančią 23 mln. eurų (apie 79 mln. litų) sumą, nes jis nesilaikė pinigų plovimo prevencijos priemonių. 2011 m. bankas šiuos pinigus vis dėlto atgavo, tačiau Italijos pareigūnų tyrimas tebevyksta.
Reformų užuomazgos
Kovą iš pareigų pasitraukęs popiežius Benediktas XVI žengė kelis reikšmingus žingsnius siekiant padidinti Vatikano banko skaidrumą. Jis įkūrė centralizuotą finansų valdymą Vatikane ir priėmė naujus standartus, kurie turi priartinti šį banką prie Europos bankų reguliuotojų reikalavimų. Prieš atsistatydindamas senasis popiežius taip pat spėjo pasamdyti naują banko prezidentą vokietį Ernstą von Freybergą.
Benedikto XVI inicijuotus pokyčius sveikino šalia Europos Tarybos veikianti bankų stebėjimo agentūra „Moneyval“. Nepaisant to, pastaroji pabrėžė, jog Vatikano bankui reikalingos tolesnės reformos, kurios padėtų atitikti tarptautinius prieš pinigų plovimą nukreiptus standartus. Mat praėjusią liepą Vatikano bankas išlaikė tik pusę „Moneyval“ testų.
Esminiai pokyčiai
Pastarasis skandalas, panašu, atskleidė, kad ydingai Vatikano banko veiklai ateina pabaiga ir kad egzistuoja tik dvi išeitys – arba reikia imtis esminių pokyčių visiškai sužlugdytai jo reputacijai atstatyti, arba uždaryti šią „nuodėmingą“ instituciją kartą ir visiems laikams. Naujasis popiežius Pranciškus pasirinko pirmąjį kelią, o svarbiausios reformos susijusios su institucijos vadovų pakeitimu ir banko skaidrumo didinimu.
Praėjus vos trims dienoms po monsinjoro N. Scarano suėmimo atsistatydino du aukščiausi Vatikano banko vadovai – direktorius Paolo Cipriani ir jo pavaduotojas Massimo Tulli. Kol bus paskirtas naujas Vatikano banko direktorius, laikinai šias pareigas eis E. von Freybergas.
Vatikano banko skaidrumui didinti inicijuotos kelios reikšmingos reformos. Pirma, banke įvesta nauja vyriausiojo rizikos pareigūno, atsakingo už atitikimo finansinėms taisyklėms gerinimą, pareigybė.
Antra, Vatikano bankas pagaliau pradės viešinti savo finansinę informaciją. Banko klientų santykiams prižiūrėti pasamdyta amerikiečių finansų įmonė „Promontory Financial Group“.
Trečia, įkurta tiesiogiai popiežiui atskaitinga penkių žmonių komisija, sudaryta iš trijų kardinolų, vyresniojo Vatikano pareigūno ir buvusio JAV ambasadoriaus Šventajame Soste. Pastaroji turės prižiūrėti Vatikano banko veiklą, prireikus, galės nepaisyti Vatikano banko slaptumo taisyklių.
